Gegužės 8 dieną Vilniaus apskrities Adomo Mickevičiaus viešojoje bibliotekoje vyks tradicinė, jau ketvirtus metus rengiama, lietuvių kalbai skirta konferencija „Lietuvių kalba ir tapatybė“.
Išskirtinių lektorių pranešimų kiekvienais metais susirenka paklausyti Vilniaus regiono savivaldybių viešųjų bibliotekų specialistai, kitų kultūros įstaigų darbuotojai, čia taip pat laukiami visi, besidomintys lietuvių kalba.
Be teorinių pranešimų, konferencijos dalyviams siūloma dalyvauti ir praktiniuose užsiėmimuose bei Lietuvių kalbos dienų varžytuvėse.
Vilniaus universiteto Baltijos kalbų ir kultūrų instituto Baltistikos katedros vedėja prof. dr. Daiva Sinkevičiūtė savo pranešime nagrinės lietuvių pavardžių klausimą. Nors lietuvių pavardės patyrė didelę kitų kalbų, ypač slavų, įtaką, tačiau jos liudija ir didelę lietuvių kalbos leksikos bei darybos elementų įvairovę.
Bus pristatyta, kaip senieji baltų asmenvardžiai, jų kamienai tapo lietuvių pavardžių pamatu, kokia lietuvių leksika buvo svarbi formuojantis pavardėms, kokios lietuvių priesagos buvo svarbios formuojantis pavardėms, kokios pavardžių priesagos būdingos skirtingiems Lietuvos arealams.
Lietuvių kalbos instituto direktorius dr. Darius Ivoška pranešime „Prūsų kultūrinė tapatybė kalboje ir vardyne“, remdamasis kalbos ir vardyno duomenimis, nagrinės prūsų kalbos vaidmenį išsaugant senųjų prūsų kultūrinį tapatumą. Šiame tyrime svarbus prūsų kalbos ir kultūros gyvavimo faktas po tautos užkariavimo, asmenvardžių ir vietovardžių vartojimo tradicija įsigalėjus krikščionybei ir kt. Kultūrinė prūsų tautos tapatybė išliko vardyne, jos apraiškų teberandama istoriniuose šaltiniuose.
Dr. Nijolė Tuomienė iš Lietuvių kalbos instituto Geolingvistikos centro pranešime „Kintanti Pietryčių Lietuvos gyventojų tapatybė: vietiškumo (tuteišiškumo) samprata ir daugiakalbystė“ apibūdins Pietryčių Lietuvos paribio gyventojų vietinę tapatybę, aiškinsis, kada ir kodėl yra brėžiama tapatybės riba tarp vietinių ir atvykusiųjų. Bus pateikiamos kelios įžvalgos, kaip ši riba atsispindi šiandieninėje visuomenėje ir kaip bėgant laikui ir keičiantis kartoms regione vyksta svarbūs tapatinimosi vyksmai.
Konferencijoje kalbės Vilniaus universiteto doc. dr. Darius Kuolys, rašytoja Agnė Žagrakalytė, lituanistinio švietimo ekspertė Virginija Štukaitė.
Dalyviai turės progą pažiūrėti dokumentinę apybraižą „Lietuviška tapatybė ir savastis“ iš ciklo „Byla prieš carą“. Kiek sluoksnių, kiek dėmenų turi lietuviška tapatybė? Pokalbyje dalyvaus kultūrologas Vytautas Jonas Juška, režisierius Justinas Lingys, Valstybinės lietuvių kalbos komisijos pirmininkė dr. Violeta Meiliūnaitė, Lietuvos žurnalistų sąjungos pirmininkas Dainius Radzevičius.
Norintys dalyvauti konferencijoje kviečiami užsirašyti ČIA (nepamirškite pasirinkti praktinio užsiėmimo).
Atsisiųsti konferencijos dienotvarkę galite čia: LT Konferencija2 2025
Konferencijos rengėja – Vilniaus apskrities Adomo Mickevičiaus viešoji biblioteka, rėmėja – Valstybinė lietuvių kalbos komisija, partneris – Ekslibris.lt.

Konferencijos „Lietuvių kalba ir tapatybė“ programa
9.30–10.00 Konferencijos dalyvių registracija, pasitikimo kava
10.00–10.10 Konferencijos atidarymas, sveikinimai. Vilniaus apskrities Adomo Mickevičiaus viešosios bibliotekos direktorė Emilija Banionytė, Valstybinės lietuvių kalbos komisijos pirmininkė dr. Violeta Meiliūnaitė
10.10–10.30 Senosios Lietuvos tapatybė ir lietuvių kalba. Dr. Darius Kuolys, Vilniaus universitetas
10.35–10.55 Kintanti Pietryčių Lietuvos gyventojų tapatybė: vietiškumo (tuteišiškumo) samprata ir daugiakalbystė. Dr. Nijolė Tuomienė, Lietuvių kalbos institutas, Geolingvistikos centras
11.00–11.20 „Ardėnų arklys“. Agnė Žagrakalytė, rašytoja
11.25–11.45 Lietuvių leksikos ir darybos elementų įvairovė mūsų pavardėse. Prof. dr. Daiva Sinkevičiūtė, Vilniaus universitetas, Baltijos kalbų ir kultūrų institutas, Baltistikos katedra
11.50–12.05 Gretos Kondrataitės-Paleckienės poezijos parodos „Mano širdies balsas“ atidarymas
12.05–13.00 Pietų pertrauka
13.00–14.00 Praktiniai užsiėmimai (reikalinga registracija):
Ekskursija po biblioteką „Kur gyveno stiprios moterys?“. Bibliografė Jurga Kauzonienė
Lietuvių kalbos dienų viktorina. VLKK ryšių su visuomene atstovė Aurelija Baniulaitienė
Kūrybinis užsiėmimas „Stebuklingasis Juditos Vaičiūnaitės Vilnius“. Dailininkė Kristina Karvelytė, bibliografė Aušra Gudavičiūtė
14.00–14.15 Kavos pertrauka
14.20–14.40 Lituanistinė mokykla – vienijanti jėga išlaikant tapatybę. Virginija Stukaitė, lituanistinio švietimo ekspertė
14.45–15.05 Prūsų kultūrinė tapatybė kalboje ir vardyne. Dr. Darius Ivoška, Lietuvių kalbos institutas
15.10–16.00 Dokumentinės apybraižos „Lietuviška tapatybė ir savastis“ iš ciklo „Byla prieš carą“ peržiūra ir susitikimas su kūrėjais dr. Violeta Meiliūnaite, Vytautu Jonu Juška, Dainiumi Radzevičiumi
16.00–16.15 Apibendrinimas, konferencijos uždarymas
Konferencijos vedėjas – televizijos žurnalistas Kristupas Naraškevičius
***
Palaikykite Alkas.lt
Jei manote, kad tokios žinios ir straipsniai yra svarbū – paremkite Alkas.lt veiklą. Tik jūsų dėka galime išlikti nepriklausomi. Paramos būdus rasite čia: alkas.lt/paremti
Verta būtų priminti ir ligi šiol ignoruojamą dvikalbio/dvilapio paso klausimą, kad sąmoningi, raštingi, suprantantys to svarbą piliečiai ir pilietės galėtų pasinaudoti jo privalumais.
2-jo lapo paskirtį galima praplėsti, kad juo galėtų naudotis visi (visos), kas pats, šiais laikais, ar kieno protėviai dėl įvairių priežasčių keitė savo pavardę (ar jiems ji buvo keičiama) – visą pavardę, ar jos dalį.
Valio, tovarišči! Tegyvuoja sovietinis pasas!!! Jaunimas, matyt, pamiršo, bet sovietinis pasas buvo lygiai toks pat, kaip čia aprašo Prisiminkime?. Kaži kodėl taip inirtingai stumiamas šis anachronizmas? Kam tai naudinga?
Dabar pakeitęs pavardę ir sau, ir palikuoniams bėdos pridarysi. O toks 2-lapis pasas daugybę litvinų gali paskatinti nusikratyti slaviškų priesagų savo pavardėse, a niaa? Ir – NIEKO! Toks pasas tarnaus įrodymu, jog ana ir ši pavardė TĄ PAT! asmenį liudija. Be jokių vargų ir lakstymų. Ui, kaip tai nepageidautina, a niaa? Nie, nie, nie – nemožna to leisti.
Latvių pavardės taip pat patyrė slavišką įtaką ( Valdis Dombrovskis, Edgars Rinkevičs, Macijevskis, Petkevičs,Kaminskis, Danilevičs,Belševica,Lukaševičs,Bankovskis,Janovskis… ), bet didesnę įtaką joms padarė germanų- vokiečių, švedų kalbos ( Valters, Ulmanis, Freiberga, Kronbergs, Andersons,Bruveris,Birkerts,Hartmanis, Neilands, Neiburgs).
Gera konferencija. Gražiai ir pagarbiai apie lietuvių kalbą. Nelyginant gedulingose pamaldose, prieš užkasant..
Gal ir daugiau kam tai atsitinka? – Užsuku į kokią svetainę, ir staiga tik strykt, ir į ekraną įšoka „fortkė” su pasiūlymu išversti. Pažiūriu siūlomų kalbų sąrašą. Pirmiausia siūloma rusų k… Paskui neilgas kitų kalbų sąrašėlis. Bet LIETUVIŲ kalbos jame NĖRA. Kažin, ar NKSC žino apie tokius strakalus? Ar patikrina, ar jie nepavojingi jais pasinaudojusiems? Ir – ar reikia įsileisti į mūsų erdvę pagalbininkus, kurie nežino, kokia kalba čia reikalinga?
Arvydas JUOZAITIS: Pergalės diena
– respublika.lt/lt/naujienos/nuomones_ir_komentarai/bus_isklausyta/arvydas-juozaitis-pergales-diena/