Kaip atpažinti virškinimo infekciją, o ne kaltinti vakarienę?

Šiltuoju metų laiku staiga prasidėjęs pykinimas, viduriavimas ar vėmimas dažnai priskiriamas apsinuodijimui maistu. Tačiau specialistai įspėja – tai gali būti rimtos virškinamojo trakto infekcijos požymiai. Nors šios ligos dažniausiai prasideda vaikų kolektyvuose, greitai jos persikelia į visą šeimą – ypač paveikdamos tuos, kurių imunitetas silpnesnis.

Virškinimo infekcijas gali sukelti ne tik virusai, bet ir bakterijos, grybeliniai ar parazitiniai mikroorganizmai. Dažniausiai pasitaikantys sukėlėjai – rotavirusas, norovirusas, salmonelės, E. coli, stafilokokai ir kiti.
„Šios infekcijos plinta labai greitai ir įvairiais būdais – per kontaktą su užsikrėtusiu asmeniu, per užkrėstą maistą ar vandenį, net per sąlytį su vėmimo mase ar viduriuojančio žmogaus išmatomis. Higienos stoka tampa pagrindine priežastimi, kodėl šios ligos kamuoja ne vieną šeimą“, – teigia „Gintarinės vaistinės“ vaistininkė Gabrielė Kripaitytė-Afanasjevienė.

Ypač didelė rizika kyla mažiems vaikams, kurių higienos įpročiai dar nėra susidarę, o imuninė sistema – jautresnė nei suaugusiųjų. Jie kiša rankas į burną, dalijasi žaislais, būna arti vienas kito ugdymo įstaigose, kur ne visada užtikrinamas pakankamas patalpų vėdinimas ar dezinfekcija.

„Darželinukai dažnai pirmą kartą susiduria su įvairiais virusais ar bakterijomis. Užsikrėtę jie infekciją parneša namo ir užkrečia kitus šeimos narius – brolius, seseris, tėvus ar senelius. Dėl to šios ligos tampa itin aktualios ir suaugusiesiems, ypač vasaros laikotarpiu“, – pastebi vaistininkė.

Pagrindinis pavojus – dehidratacija

Užsikrėtus žarnyno infekcija, dažniausiai pasireiškia pykinimas, vėmimas, viduriavimas, pilvo skausmas ir karščiavimas. Tačiau didžiausia rizika – organizmo skysčių ir elektrolitų netekimas.

„Dehidratacija pasireiškia silpnumu, troškuliu, burnos džiūvimu, galvos skausmu, sumažėjusiu šlapinimusi, net mieguistumu. Ypač pavojinga kūdikiams, mažiems vaikams ir senjorams – jie jautriausiai reaguoja į skysčių netekimą“, – pabrėžia G. Kripaitytė-Afanasjevienė.

Jei požymiai sunkėja ar užsitęsia, būtina nedelsti ir kreiptis į gydytoją. Įspėjamieji ženklai – kraujas išmatose, aukšta temperatūra, kurios nepavyksta numušti, nuolatinis vėmimas. Tokiais atvejais svarbi greita medicininė pagalba.

Kaip apsisaugoti nuo infekcijų?

Anot vaistininkės, svarbiausias prevencijos veiksnys – kruopšti higiena. Rankas su muilu ir šiltu vandeniu būtina plauti ne tik po tualeto, bet ir prieš valgį, prieš ruošiant maistą, po apsilankymo gydymo įstaigose, parduotuvėse ar masiniuose renginiuose.

„Jei galimybės nusiplauti rankas nėra – būtina naudoti dezinfekcines priemones. Taip pat būtina kruopščiai plauti vaisius ir daržoves, jokiu būdu nenaudoti natūralaus vandens iš ežerų ar upių. Keliaujant ar būnant gamtoje, venkite neaiškios kilmės vandens, ledo kubelių ar neplautų gaminių“, – primena ji.

Šiltuoju metų laiku labai svarbu užtikrinti tinkamą maisto laikymą. Bakterijoms daugintis itin palanki aplinka – aukštesnė nei 20 °C temperatūra. Todėl net kelias valandas lauke stovėję patiekalai, tokie kaip salotos su majonezu, žuvies ar vištienos gaminiai, greitai gendantys desertai, gali tapti apsinuodijimo priežastimi.

„Populiariuose grilio vakarėliuose dažnai pamirštama apie tinkamą terminį mėsos apdorojimą ar marinuotos mėsos laikymą šaldytuve. Tokie atvejai neretai baigiasi grupiniu apsinuodijimu“, – sako G. Kripaitytė-Afanasjevienė.

Ką valgyti ir gerti po infekcijos?

Norint išvengti dehidratacijos, rekomenduojama gerti ne tik švarų vandenį, bet ir specialius rehidratacinius tirpalus, kuriuose yra organizmui svarbių elektrolitų – natrio, kalio, magnio ir kalcio.

„Elektrolitai padeda palaikyti pH balansą, reguliuoja raumenų ir nervų veiklą. Vien paprasto vandens tokiu atveju nepakanka – ypač jei infekcija pasireiškia stipriu viduriavimu ar vėmimu“, – aiškina „Gintarinės vaistinės“ vaistininkė.

Po ligos patariama kurį laiką vengti pieno gaminių, gazuotų gėrimų, kavos ir alkoholio. Tinkamiausias maistas – lengvas sultinys, virtos daržovės, ryžių košė, džiūvėsiai. Virškinimo sistemai nuraminti tinka ramunėlių, pankolių ar mėtų arbatos.

Imuniteto stiprinimas – ilgalaikė investicija

Norint apsisaugoti nuo žarnyno infekcijų ar lengviau jas įveikti, būtina stiprinti imuninę sistemą. Tam padeda subalansuota mityba, pakankamas skysčių vartojimas, poilsis ir fizinis aktyvumas. Į kasdienę mitybą verta įtraukti fermentuotus produktus: kefyrą, rūgpienį, raugintas daržoves, kombučą.

„Virškinimui palankūs ir tokie augalai kaip česnakas, imbieras, ciberžolė, taip pat skaidulinis maistas. Visa tai padeda stiprinti žarnyno mikrobiotą, nuo kurios tiesiogiai priklauso mūsų imunitetas“, – pažymi G. Kripaitytė-Afanasjevienė.

Jei po ligos vis dar jaučiamas silpnumas, nuovargis, patariama pasitarti su gydytoju – gali būti skiriami maisto papildai arba rehidratacijos kursas intraveniniu būdu. Kraujo tyrimai paprastai nereikalingi, jei simptomai išnyko, tačiau kai kuriais atvejais jie gali padėti įvertinti kūno atsistatymą.

Parengta pagal „Gintarinės vaistinės“ pranešimą