Dažnai girdime sakant, kad Lietuvoje nyksta kaimai, ir tuomet prieš akis tikriausiai išvystame vidury laukų stovinčią apleistą sodybą. Demografinių tendencijų nepaneigsime – gyventojai iš mažųjų gyvenviečių keliasi gyventi į didmiesčius ar šalia jų. Vis dėlto, nagrinėjant duomenis, galima rasti ne vieną kaimą ar miestelį, kuris pagal gyventojų skaičiaus prieaugį lenkia ne vieną didmiestį, praneša Registrų centras.
Pagrindinius nacionalinius duomenis tvarkanti įmonė šįkart išanalizavo Gyventojų registre esančius duomenis apie tai, kokiose gyvenvietėse – miestuose, miesteliuose, kaimuose ar viensėdžiuose – jie yra deklaravę savo gyvenamąją vietą. Šiandieninius duomenis palyginus su buvusiais prieš 25 metus, buvo nustatytos labiausiai pagal gyventojų skaičių augusios ir labiausiai sumažėjusios gyvenvietės.
Gyventojų registro duomenimis, šiuo metu savo gyvenamąją vietą Lietuvoje yra deklaravę kiek daugiau nei 3 mln. gyventojų. Iš jų miestuose yra deklaruota daugiau nei 2 mln., kaimuose – apie 840 tūkst., miesteliuose – apie 140 tūkst., viensėdžiuose – apie 10 tūkst. gyventojų.
Pasikeitusius duomenis reikėtų patikslinti
„Stebint Gyventojų registro duomenis apie gyventojų skaičių visuomet reikia turėti omenyje, kad deklaruota gyvenamoji vieta ne visuomet sutampa su žmonių faktine gyvenamąja vieta. Dalis asmenų galbūt persikėlė gyventi į kitą vietą, tačiau pamiršo persideklaruoti, kiti galbūt išvyko į užsienį, tačiau savo išvykimo nedeklaravo.
Tam, kad netikslūs duomenys apie deklaruotą gyvenamąją vietą nesukeltų nepatogumų, patartina apie pasikeitusius duomenis pranešti atitinkamoms institucijoms – šiuo atveju seniūnijose ar elektroniniu būdu deklaruoti aktualią savo gyvenamąją vietą“, – pataria Registrų centro Registrų tvarkymo direktorius Kazys Maksvytis.
Didžiausios gyvenvietės
Didžiausios pagal gyventojų skaičių gyvenvietės greičiausiai nieko nenustebins – tai šalies didmiesčiai Vilnius (612 tūkst. gyventojų), Kaunas (311,5 tūkst.), Klaipėda (165 tūkst.), Šiauliai (117 tūkst.), Panevėžys (88 tūkst.), Alytus (51 tūkst.) ir Marijampolė (36,5 tūkst.).
Tarp kaimų šiuo metu didžiausi yra Domeikava, Kauno raj. (6 tūkst. gyventojų), Riešė, Vilniaus raj. (4,5 tūkst.), Raudondvaris, Kauno raj. (4,3 tūkst.), Dercekliai, Klaipėdos raj. (4,2 tūkst.), Skaidiškės, Vilniaus raj. (4,1 tūkst.), Ramučiai, Kauno raj. (4,1 tūkst.), Ringaudai, Kauno raj. (3,9 tūkst.), Rudamina, Vilniaus raj. (3,8 tūkst.), Giraitė, Kauno raj. (3,8 tūkst.) ir Užliedžiai, Kauno raj. (3,4 tūkst.).
Miestelių kategorijoje daugiausiai gyventojų turi Kauno rajone esantis Akademijos miestelis (3,7 tūkst. gyventojų), Šalčininkų rajone esantys Jašiūnai (2,5 tūkst.), Jonavos rajone esanti Rukla (2,1 tūkst.), Pilviškių miestelis Vilkaviškio rajone (2 tūkst.) ir Vilniaus rajone esantys Mickūnai (1,8 tūkst.).
Daugiausiai gyventojų turintys viensėdžiai yra Vilniaus rajone esanti Klevinė (1,1 tūkst. gyventojų) ir Raisteniškės (0,6 tūkst.), Klaipėdos rajone esantys Klausmyliai (335), Vilniaus rajone esantys Žemieji Rusokai bei Dvariškiai (po beveik 300).
Plečiasi didmiesčiai ir aplinkinės gyvenvietės
Per ketvirtį amžiaus, t.y. šių metų sausio 1 dienos duomenis, palyginti su 2000 metų sausio 1 dienos duomenimis, sparčiausiai pagal gyventojų skaičių išaugo sostinė. Vilniaus mieste savo gyvenamąją vietą deklaravusių asmenų šiuo metu yra beveik 190 tūkst. daugiau žmonių nei prieš 25-erius metus.
„Gyventojų skaičiaus pokyčiui įtakos turi daugybė veiksmų – be natūralios kaitos, įtakos tam gali turėti tiek vidinė, tiek išorinė migracija. Tam tikrais atvejais gyventojų skaičiaus pokytį gali nulemti ir už gyvenamųjų vietovių ribų nustatymą atsakingų savivaldybių sprendimai. Pavyzdžiui, kelios gyvenvietės gali būti apjungtos į vieną, kai kurios gyvenvietės gali būti panaikintos, o jų teritorijos kartu su ten esančiais gyventojais priskirtos kitai gyvenvietei“, – kalba K. Maksvytis.
Antra sparčiausiai per 25 metus pagal gyventojų skaičių augusi gyvenamoji vietovė yra Šiaulių miestas (+15,3 tūkst. gyventojų), trečioje vietoje buvo Kauno miestas (+14,8 tūkst.). Tarp sparčiausiai augusiųjų taip pat yra Klaipėda (+11,9 tūkst. gyventojų) ir Palanga (+6,1 tūkst.).
„Pastebima tendencija, kad be didmiesčių sparčiausiai augo šalia jų esančios gyvenvietės. Tarp tokių galima paminėti Klaipėdos rajone esančius Derceklius, kur dar 2000-ųjų pradžioje savo gyvenamąją vietą buvo deklaravę kiek daugiau nei 60 asmenų, o šiuo metu tokių yra jau daugiau nei 4 tūkstančiai. Paminėjimo verta ir Vilniaus rajone esanti Riešė, kur gyventojų skaičius per ketvirtį amžiaus išaugo dešimteriopai iki 4,5 tūkstančio“, – teigia Registrų centro atstovas.
Kiti miestai
Tarp sparčiausiai augusių gyvenviečių yra ir Gargždų miestas (+3,5 tūkst. gyventojų), Kauno rajone esanti Giraitė (+3,4 tūkst.) ar Klaipėdos rajone esantys Trušeliai, kur 2000-ųjų pradžioje savo gyvenamąją vietą buvo deklaravę apie 70 asmenų, o šiuo metu jų skaičius siekia beveik 3,4 tūkstančio.
Miestelių kategorijoje per pastaruosius 25 metus labiausiai gyventojų skaičius paaugo Šalčininkų rajone esančiuose Jašiūnuose – nuo 160 gyventojų 2000-ųjų pradžioje iki 2,5 tūkst. gyventojų šių metų pradžioje. Tiesa, tikėtina, kad šis gyventojų skaičiaus pokytis susijęs su teritorijos administracinių vienetų perskirstymu, kadangi šalia esantis Jašiūnų kaimas tuo pačiu laikotarpiu neteko 1,6 tūkst. gyventojų. Iš viensėdžių galima išskirti Vilniaus rajone esantį Klevinės viensėdį, kur šio tūkstantmečio pradžioje buvo deklaruota vos 10 gyventojų, o šiuo metu jų skaičius perkopė 1 tūkstantį.
Mažėjantys miestai ir nykstantys kaimai
Deja, tačiau teigiamos demografinės tendencijos pastebimos ne visose šalies gyvenvietėse. Tarp labiausiai pagal gyventojų skaičių per pastaruosius 25-erius metus „nukraujavusių“ gyvenamųjų vietovių yra Panevėžys (-14,9 tūkst. gyventojų), Alytus (-5 tūkst.), Biržai (-2,3 tūkst.), Rokiškis (-2,1 tūkst.), Visaginas (-1,9 tūkst.) ir Telšiai (-1,8 tūkst.).
Mažesnėse gyvenvietėse gyventojų skaičiaus mažėjimas gali būti siejamas tiek su teritorijos administracinių vienetų pokyčiais (gyvenviečių apjungimu, pakeitimu, ribų perskirstymu ir kt.), tiek su migracija ar natūralia gyventojų kaita.
Tarp daugiausiai gyventojų per 25 metus netekusių Lietuvos kaimų yra jau minėtas Jašiūnų kaimas Šalčininkų rajone (-1,6 tūkst.), taip pat tikėtina dėl tų pačių priežasčių beveik 700 gyventojų netekęs Šalčininkų kaimas bei Ignalinos rajone esantis Didžiasalio kaimas (-500 gyventojų).
Iš miestelių labiausiai gyventojų skaičius analizuotu laikotarpiu mažėjo Radviliškio rajone esančioje Baisogaloje (-425 gyventojai), Merkinėje, Varėnos raj. (-425), Krekenavoje, Panevėžio raj. (-370), Vilkaviškio rajone esančiame Pilviškių miestelyje (-370) bei Šilutės rajone esančiame Žemaičių Naumiestyje (-350).
