Nuo metų pradžios padidėję akcizai ir dėl to pabrangę degalai sausį lėmė daugelio pagrindinių vartojimo prekių ir paslaugų kainų augimą. Ekonomistai mano, kad infliacija nemaloniai nustebins dar ne kartą: tikėtina, kad kartu su kylančiu darbo užmokesčiu ir energetikos kainomis degalai turės didžiausią poveiki infliacijai bent kelis artimiausius mėnesius.
Šių metų sausį, palyginti su 2024-ųjų sausio mėnesiu, metinė infliacija sudarė 3,6 proc., parodė naujausi Valstybės duomenų agentūros duomenys. Didžiausią įtaką tam turėjo degalų ir tepalų, šilumos energijos kainų didėjimas.
Aleksandras Izgorodinas, „Citadele“ banko ekonomistas, sako manantis, kad Lietuvoje matome antros infliacijos bangos pradžią. Jo nuomone, infliacijos rodikliai neigiamai nustebins ir vasario bei kovo mėnesiais.
Jis sako, kad lyginant su praėjusių metų infliacija, pastebimas vienas struktūrinis skirtumas. Praėjusiais metais Lietuvos infliaciją daugiausiai lėmė 6 proc. siekęs paslaugų kainų augimas, nes prekių kainos padidėjo tik 0,4 proc. Tuo tarpu šių metų sausį vartojimo prekių kainos padidėjo 2,4 proc., o paslaugų kainos – 0,3 proc.
„Nuo metų pradžios pabrangęs dyzelinas infliacijai turi įtakos dviem aspektais. Pirmą, tiesiog per degalų infliaciją, nes degalai bendros infliacijos struktūroje sudaro apie 6 proc. Bet didžiausias poveikis – per netiesioginę įtaką, tai yra per logistikos kainų padidėjimą ir įvairių prekių segmentų pabrangimą būtent dėl išaugusių logistikos kainų“, – sako pašnekovas.
Jis pastebi, kad yra ir dar vienas labai svarbus dalykas – praėjusiais metais mažėjusios energetinių išteklių kainos įmonėms kompensavo darbo užmokesčio augimo išlaidas.
„Dabar dujų kaina yra smarkiai padidėjusi, tad prie bendros infliacijos prisideda iš karto keli aspektai: tolesnis atlyginimo augimas, dyzelino kainos padidėjimas ir išaugusios dujų, elektros kainos“, – pastebi ekonomistas.
Anot A. Izgorodino, EK įmonių apklausų išankstiniai indikatoriai, leidžiantys įvertinti infliacijos perspektyvas, pastaruoju metu gana sparčiai kyla, tačiau infliacijoje jie atsispindi ne iš karto – įprastai tai užtrunka apie penkis–šešis mėnesius. Remiantis turimais išankstiniais duomenimis, vasarį ir kovą galima tikėtis dar šiokio tokio infliacijos paspartėjimo, tačiau vėliau ji tikriausiai nurims.
Pabrangusių degalų efektas
„Kaip ir buvo galima tikėtis, nuo metų pradžios padidėję akcizai ir smarkiai išaugusios degalų kainos tapo vienu pagrindinių infliacijos variklių. Brangesni degalai didina gamybos, tiekimo ir logistikos sąnaudas, kurios, savo ruožtu, atsispindi kasdienio vartojimo prekių ir paslaugų kainose. Tai lemia ne tik maisto, bet ir kitų būtiniausių prekių bei paslaugų kainų augimą.
Verslai, susidūrę su augančiomis sąnaudomis, priversti keisti kainodarą, tad gyventojams finansinė našta didėja, o ilgainiui brangesnių degalų poveikis taps dar labiau juntamas“, – komentuoja Lietuvos inovatyvios energetikos ir prekybos asociacijos (LIEPA), vienijančios šalies degalinių tinklus, prezidentė Kristina Čeredničenkaitė.
K. Čeredničenkaitė priduria, kad šių metų pradžia parodė, kad mokesčiai negali būti keliami neįvertinus jų ilgalaikių pasekmių tiek gyventojams, tiek valstybės ekonomikai, biudžetui.
„Išaugusių kainų poveikis yra labai įvairus ir turi rimtų pasekmių. Pavyzdžiui, kai kuriose degalinėse apyvarta nuo naujų metų sumažėjo daugiau nei 50 proc., o Lietuvoje degalų nebepila ne tik tranzitinis transportas iš kitų šalių, bet ir vietos įmonės, dirbančios tarptautinėje rinkoje. Akcizų degalams didinimu valstybė greičiausiai sulauks priešingo efekto – pinigų į biudžetą bus surinkta mažiau nei planuota”, – sako K. Čeredničenkaitė.
