I dalis čia.
(Tęsinys)
Suvalkų apskrities liaudies tarybos posėdis, vykęs 1954 m. sausio 20 d.
Posėdyje aptartas kultūros ir švietimo įstaigų darbas. Suvalkų apskrities kultūros namų vedėja Jadviga Tovarnicka (Jadwiga Towarnicka) Punsko svetainės darbą vertino taip: „Kalbant apie Punsko svetainės darbą, reikia pasakyti, kad pradžioje dirbo prastai. Keturis kartus buvo renkamas svetainės vedėjas.
Reikėjo eiti į kiekvienus namus ir prašyti žmonių, kad ateitų į svetainės vadovo rinkimus. Dabar dalinai padėtis pagerėjo. Surengti šokių, choro ir teatro būreliai. Įkurta sienlaikraščio redkolegija. Kolektyvuose dalyvauja nuo 8 iki 11 asmenų. Svetainės vedėja yra paslaptinga.“
Suvalkų apskrities kultūros namų 1954 m. gegužės 16 d. ataskaita apie svetainių darbą ir kultūrinių renginių aptarimas
Ataskaitoje, tarp kitko, parašyta: „Valsčių svetainės neatliko savo darbo globojant kaimų svetaines, neatliko instruktažo. Punsko svetainė, kuri turėjo susieti savo darbą su lietuviškais saviveiklos kolektyvais ir įtraukti į darbą lietuvius, neatliko savo užduočių.“
Seinų apskrities liaudies tarybos prezidiumo posėdžio, vykusio 1956 m. sausio 18 d., protokolas
Apskrities liaudies tarybos prezidiumo pirmininkas Stefan Malčynski (Stefan Malczyński), aptardamas pirmosios sesijos eigą, pasakė, kad ji buvo tinkamai surengta, bet jos meninė dalis nevisiškai vykusi.
Buvo atvežti lietuviški meno kolektyvai. Nebuvo gerai suorganizuotas jų pervežimas atgal į savo vietą. Per pasirodymą žmonės šaukė, kad nesupranta lietuvių kalbos, kad jie neturėtų čia pasirodyti.
Prezidiumo pirmininko pavaduotojas Edvard Markevič (Edward Markiewicz) pabrėžė, kad kviesdami lietuvišką ansamblį, norėjome parodyti mūsų visuomenei jo laimėjimus kultūros srityje, nepaisant kilmės ir tautybės, bet atsirado priešiškų žmonių, kurie sukėlė chaosą per pasirodymą.
Turime stengtis pašalinti priešiškų žmonių antagonistinį požiūrį. Užtat turime surengti keletą paskaitų ir pokalbių per radijo tašką (radijo mazgą), per susirinkimus kaimuose, taip pat per kiekvieną didesnį susibūrimą.
1956 m. balandžio 14 d. Seinų apskrities liaudies tarybos Kultūros skyriaus ataskaita
Ataskaitoje apie Punsko lietuvių kultūros namus rašoma taip: „Punsko valsčiaus svetainės veikla sumažėjo, kadangi jai vadovauja jauna, neturinti patirties kultūrinėje veikloje Degutytė.
Artimiausiu metu svetainės biudžetas ir turima įranga bus perduota lietuvių kultūros namams, kurie savo veikla apims ne tik Punsko, bet ir visos apskrities lietuvius.
Daug darbo ir energijos organizuojant lietuviškus meno kolektyvus paaukojo Petras Rolofas ir jo motina Zofija Hofnerienė. Šiuo metu Punsko krašte veikia trys mėgėjų teatro grupės, du chorai ir vienas dainų ir šokių ansamblis.
Žinia apie lietuvių kultūros namų rengimą Punske palankiai buvo priimta daugumos šio krašto gyventojų, bet įsikūrė tam tikra grupė, kuri stengiasi kurstyti diskriminacijos nuotaiką ir tai trukdo darbą.
Manome, kad reikia kai kuriuos Punsko valsčiaus kooperatyvo darbuotojus ir liaudies tarybos prezidiumo narius supažindinti su partijos politika tautinių mažumų atžvilgiu.
Dabar Apskrities kultūros skyrius turi daug sunkumų remontuojant būsimas lietuvių kultūros namų patalpas, kadangi Valsčiaus kooperatyvas ir Suvalkų apskrities valsčiaus koopertyvų sąjunga neparūpina reikalingų statybinių medžiagų.
Patalpų remontas kainuos 20 000 zl, o Seinų apskrities kultūros skyrius turi tik 11 000 zl. Likusią dalį tikimės gauti iš Sostinės atstatymo fondo ir Suvalkų apskrities kultūros skyriaus. Iki šiol iš Balstogės vaivadijos kultūros skyriaus dar negavome atsakymo.“
Seinų apskrities liaudies tarybos prezidiumo posėdžio, vykusio 1956 m. gegužės 5 d., protokolas nr. 14/56
Posėdyje, be Prezidiumo narių, dalyvavo: Apskrities kultūros skyriaus vedėjas Zdzislav Tabor (Zdzisław Tabor) ir Punsko lietuvių kultūros namų vedėjas Petras Rolofas.
Buvo dedamos pastangos gauti lėšų Punsko lietuvių kultūros namų remontui, kad galima būtų kuo greičiau baigti visus darbus.
Norint pagerinti svetainių darbą, reikia suorganizuoti susitikimą su jų vedėjais, kad galima būtų bendrai aptarti visus darbo sunkumus. Einamuosius kaimo svetainių remontus reikia atlikti savo jėgomis, panaudojant lėšas, gautas už bilietų pardavimą į organizuojamus kultūrinius renginius.
Iki šiol per mažai bendradarbiauta su Punsko lietuvių kultūros namais. Gerai būtų, kad Apskrities kultūros skyriaus darbuotojas mokėtų lietuvių kalbą.
Petro Rolofo pasisakymas: „Vykdant Punsko lietuvių kultūros namų patalpų remontą, labai trūksta reikalingiausių statybinių medžiagų, kurių neparūpino Punsko valsčiaus kooperatyvas ir užtat per paskutines dvi savaites nevyko darbai.
Kultūros namų atidarymo terminas priklauso nuo remonto baigties. Iki šiol perstatytos dvi senos krosnys, pastatyta viena nauja krosnis ir statoma dar viena nauja.
Nebuvo bendradarbiauta su Apskrities kultūros skyriumi, kadangi dar nepradėjo veikti Lietuvių kultūros namai. Dabar veikiantys meno kolektyvai ruošiasi atrankai ir bus įkurtas vienas didesnis ansamblis.“
(Bus daugiau)
