Vilniaus miesto savivaldybė kviečia gyventojus pradėti ruoštis antrajam Paveldotvarkos programos kvietimui teikti paraiškas dalinai finansuoti kultūriškai vertingų pastatų išorės – fasadų, stogų, medinių langų ir durų tvarkymo išlaidas.
Istorinių pastatų savininkai gali atgauti iki 60 proc. pastatų išorės tvarkymui ir iki 80 proc. avarinės būklės balkonų tvarkymui patirtų išlaidų. Taip pat kompensuojama iki 70 proc. tyrimams ir analizei skirtų išlaidų.
„Siekiame, kad istoriniai pastatai mieste atrodytų patraukliai ir būtų išsaugotas jų išskirtinumas. Kviečiu sostinės gyventojus nepraleisti progos pasinaudoti parama tiek patogesniam gyvenimui istoriniuose statiniuose, tiek miesto savitumui išlaikyti. Privačių, istoriškai vertingų pastatų savininkams teikiame realią pagalbą – tiek konsultacinę, tiek finansinę, kad jie susitvarkytų savo pastatų išorę. Kartu mes siekiame bendro tikslo – išsaugoti šimtmečiais formuotą Vilniaus nepakartojamą kultūros paveldą,“ – sako Vilniaus miesto meras Valdas Benkunskas.
Padeda viso proceso metu
Kompensuojami pastatų išorės tvarkybos darbai: fasadų, lodžijų, jų aptvarų ir stogelių konstrukcijų, karnizų, parapetų ir kitų fasado elementų, stogų, balkonų, medinių langų, medinių durų tvarkybos darbai.
„Istoriškai vertingų pastatų savininkus lydime per visą, gana ilgą tvarkybos procesą. Iš pradžių konsultuojame, padedame išsiaiškinti, ar pastatas atitinka programos kriterijus, pasakome, ką galime kompensuoti. Gyventojas išsirenka, į kurią iš penkių finansavimo krypčių teiks paraišką, pradeda ruošti tvarkybos darbų projektą“, – pasakojo Vilniaus miesto savivaldybės Kultūros paveldo skyriaus patarėja vykdanti skyriaus vedėjos pareigas Jolita Noreikienė.
Parengus tvarkybos darbų projektą, atliekami darbai. „Kartais iškyla sunkumų surasti medinės architektūros restauratorių ir kvalifikuotų specialistų. Padedame pareiškėjams surasti ir meistrus, kurie atliks šį darbą“, – kalbėjo J. Noreikienė.
Paveldo pastatų tvarkymui – 8 mln. Eur
Šiais metais dalyvauti paveldotvarkos programoje atrinkti 145 pateikti prašymai. Planuojama, kad objektai bus sutvarkyti per ateinančius trejus metus. Patirtos išlaidos valdytojams bus kompensuojamos, kai bus pristatyti reikiami darbų atlikimo dokumentai. Paveldotvarkos programos biudžetas 2024 m. pateiktiems prašymams turėtų siekti apie 8 mln. Eur.
Anot J. Noreikienės, butų savininkai gali etapas po etapo susitvarkyti savo pastatus – vienais metais teikti paraišką sutvarkyti stogą ar fasadą, kitais metais – tvarkyti medinius langus ir duris, sutvarkyti balkoną ar pan. Savivaldybė teikia paramą ir tyrimams, kurie kartais būtini, norint pasirengti viso pastato tvarkybos darbų projektą.
Prioritetas – avarinės būklės ir prie tvarkytinų gatvių esantys pastatai
Antrasis kvietimas teikti paraiškas prasidės kitų metų vasario mėnesį. Kitais metais prioritetas bus skiriamas tvarkytiniems avarinės būklės pastatams, ir esantiems prie pagrindinių Senamiesčio gatvių, kurias Savivaldybė nustačiusi, kaip prioritetinės: Didžioji, Vilniaus, Trakų, Vokiečių, Pilies gatvės. Taip pat Aušros Vartų, Maironio, B. Radvilaitės, Dominikonų, J. Basanavičiaus, Bazilijonų, Bokšto, Totorių, Arklių, Klaipėdos, Pylimo gatvės.
Šalia šių gatvių esančių tvarkytinų pastatų savininkai jau gauna informacinius raštus apie galimybę gauti savivaldybės skiriamą kompensaciją paveldotvarkos darbams.
„Pastatų, įtrauktų, į kultūros vertybių registrą savininkai turi pareigą saugoti ir prižiūrėti paveldo objektą. Mes suteikiame finansavimą, pagalbą, tačiau savo namų darbus turi atlikti ir namų savininkai“, – butų savininkų dėmesį atkreipia paveldosaugos specialistė.
Paveldotvarkos programą organizuoja Vilniaus miesto savivaldybės Kultūros paveldo apsaugos skyrius, o ją vykdo ir įgyvendina Vilniaus senamiesčio atnaujinimo agentūra.
