2025 metais vienuoliktą kartą bus įteikti apdovanojimai už lietuvių kalbos puoselėjimą. Valstybinė lietuvių kalbos komisija prašo siūlyti pretendentų į apdovanojimą už lietuvių kalbos puoselėjimą kandidatūras.
Į apdovanojimą gali pretenduoti: terminų žodynų, kitų lietuviškos terminijos šaltinių rengėjai; terminų žodynų, mokslinės ir mokomosios literatūros redaktoriai; visuomenei skirtų kalbinių renginių rengėjai ir šviečiamųjų priemonių rengėjai (žr. apdovanojimo skyrimo nuostatus).
Pretendentų į apdovanojimą kandidatūras galima siūlyti iki 2025 m. sausio 13 d.
Siūlant pretendentų kandidatūras Kalbos komisijai (Gedimino pr. 60, 01110 Vilnius) būtina pateikti šiuos dokumentus: motyvuotą rekomendaciją (rekomendacijas), glaustą pretendento gyvenimo ir profesinės veiklos aprašymą ir svarbiausių pretendento darbų, už kuriuos siūloma skirti apdovanojimą, sąrašą.
Dokumentus galima pateikti adresu: Gedimino pr. 60, 01110 Vilnius, arba siųsti el. paštu vilija.ragaisiene@vlkk.lt.
Išsamesnės žinios teikiamos el. paštu vilija.ragaisiene@vlkk.lt, tel. +370 614 63987.
Tai, kad kalbos puoselėjime nusipelnymų, vertų apdovanojimų, šiuo laikotarpiu kaip ir nėra. Veikiau atvirkščiai. Juk neseniai Seimo ir Prezidento valia vietoje valstybinių lietuviškų raidžių žodžiuose Lietuvos valstybėje tapo susodintos Lenkijos valstybinės raidės. Tai panašu į konstitucinio suverenumo išdavystę. Beje, naujasis Seimas pašalinti šią išdavystę, regis, nėra įsipareigojęs. Taigi VLKK lyg niekur nieko tęsti apdovanojimus kalbos puoslėjimo srityje gyvenant Laisvėje ir demokratijoje nebūtų garbinga.
Manau, labiausiai šio apdovanojimo nusipelnė dr. Audrius Valotka.
Taip, jis vertas apdovanojimų, bet viešai nebuvo žinių, ar jam pavyko realiai apginti Ažulaukę nuo Orzeluvkos… Konkrečiai, ar jis nepasidavė ir viskas liko kaip buvę, atsiradus ministro Kairio bei Lenkijos ambasadoriaus spaudimui, jam pajudinus kalbinės lenkybės neteisėtumą Lietuvoje.
Labai reiktų suteikti apdovanojimą už lietuvybės puoselėjimą “Vilniaus Golgotos” autoriui Kazimierui Misiui ir “Versmės” leidyklos vadovui Petrui Jonušui. K. Misius parengė penkis tomus Vilniaus golgotas, tiesa pirmas tomas tai buvo pakartotas M. Biržiškos 1930 metų leidimas. Šiose knygose parodytas Vilniau lietuvių kova už lietuvišką tapatybę Vilniaus krašte Lenkijos okupacijos metais. Biržiška parašė šįą kovą nuo 1919 ili 1928 metų imtinai, o Misius parašė jos tęsinį iki 1939 metų, kai Lietuvos kariuomenė įžengė į Vilnių. Penktame tome yra sudarytas vietovardžių ir pavardžių žodynas. Leidyklos direktorius tą knygą išleido. Pagerbkime šiuos žmones. Gintautas Šapoka
Tai turėtumėte parašyti teikimą. Kitaip niekas neduos.
Taip, minėtų autorių knygose yra paskelbti labai svarbūs istoriniai duomenys apie Lenkijos užgrobtoje Lietuvos žemėje vykdytą tautinį lietuvių genocidą. Tačiau tai liks tik pabėdavojimu, pasiguodimu pasauliui Lenkijos padarytomis skriaudomis tautai – žmonėms lietuviams Lietuvoje, jeigu dabartinė valdžia ir toliau valdys, kaip iki šiol per 30 metų, lenkybę Lietuvoje darant valstybine vietoje konstituciškai valstybinio lietuviškumo. Taigi vien knygas išleidus ir nieko nedarant dėl tautino genocido kėlimo santykiuose su Lenkija ir apskritai pasaulio viešumoje jose paskelbtų duomenų pagrindu, tai dar lietuvių kalbos – lietuvybės puoselėjimo darbo kaip ir nėra. Akivaizdu, kad knygomis yra padėtas pagrindas lietuvybei puoselėti Lietuvos žemėje, ypač Lenkijos su Rusija nugenocidintoje Rytinėje jos dalyje. Tokiu atveju knygų autoriai yra apdovanotini už atliktus darbus kaip pagrindus lietuvybei puoselėti.