Prezidentas Gitanas Nausėda grąžino Seimui pakartotinai svarstyti Sveikatos sistemos įstatymo 8 ir 49 straipsnių pakeitimo įstatymą, siūlydamas Seimui įstatymą laikyti nepriimtu.
Šis sprendimas priimtas kruopščiai išanalizavus įstatymo projektą ir nustačius, kad siūlomos teisės akto nuostatos kelia reikšmingų rizikų Lietuvos sveikatos sistemai ir gali neigiamai paveikti sveikatos priežiūros paslaugų prieinamumą.
„Šis įstatymas, mano nuomone, sukeltų reikšmingų rizikų visai sveikatos sistemai ir apribotų ligonių galimybę gauti būtinas paslaugas. Negalime leisti, kad dėl paskubomis kadenciją baigusio Seimo priimto sprendimo mūsų ir taip didelius iššūkius patirianti sveikatos sistema patirtų neigiamų pasekmių, kad nukentėtų mūsų piliečių sveikata“, – sako Prezidentas.
Nekontroliuojami siuntimai išbalansuos sistemą
Šiuo metu esminė nemokamų asmens sveikatos priežiūros paslaugų teikimo Lietuvos nacionalinės sveikatos sistemos (LNSS) įstaigose sąlyga yra tik LNSS įstaigų gydytojų išduodami siuntimai (jei jie būtini). LNSS priklauso tik tos įmonės bei įstaigos, kurios įstatymų nustatyta tvarka yra sudariusios sutartis su Valstybine ligonių kasa ar teritorinėmis ligonių kasomis ar kitais LNSS veiklos užsakovais, – šių sutarčių galiojimo laikotarpiu.
Tuo tarpu Seimui grąžinamame įstatyme įrašyta nuostata, kad siuntimus gali išduoti ne tik LNSS įstaigų gydytojai, bet ir privačių nacionalinei sveikatos sistemai nepriklausančių įstaigų gydytojai.
Šalies vadovas pabrėžia, kad nekontroliuojamas ne LNSS įstaigose išduotų siuntimų antrinei ir tretinei sveikatos priežiūros paslaugai gauti kiekis, labai tikėtina, išbalansuotų pačią LNSS sistemą, ypač sveikatos sistemos išteklių planavimą ir teisingą paskirstymą, sutrikdytų valstybės laiduojamų (nemokamų) asmens sveikatos priežiūros paslaugų gavimą, padidintų sveikatos nelygybę.
Prezidentas pažymi, kad ypač svarbus šio įstatymo grąžinimo Seimui motyvas yra tai, jog priėmęs naują teisinį reguliavimą Seimas nepriėmė jokių naujo reguliavimo įgyvendinimo kontrolės mechanizmų. Neapkankama kontrolė gali sudaryti sąlygas piktnaudžiavimui ir korupcijai, ypač neatlikus šio įstatymo projekto antikorupcinio vertinimo.
Šalies vadovas atkreipia dėmesį į tai, kad priimant šį įstatymą nebuvo pateikti jokie ekonominiai skaičiavimai ar prognozės. Svarstymų metu Seimas nesikreipė į Vyriausybę išvados dėl siūlomo teisinio reguliavimo pokyčių. Taigi, įstatymas priimtas be valstybės vykdomosios valdžios oficialios nuomonės ir pozicijos.
Todėl lieka neaišku, ar sveikatos sistemos antrinio ir tretinio lygio sveikatos priežiūros įstaigos yra pasiruošusios pokyčiams priimant neprognozuojamus pacientų srautus. Tuo tarpu šio įstatymo įsigaliojimas numatomas jau po penkių savaičių (2025 m. sausio 1 d.). Toks terminas vertintinas kaip neproporcingai trumpas, palyginti su tikėtinu numatomo naujo teisinio reguliavimo poveikiu LNSS ir Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetams.
