Dirbtinio intelekto (DI) pritaikymo galimybės medicinoje pastaraisiais metais sparčiai auga – nuo asistavimo sveikatos priežiūros specialistui iki tikslesnio ligų nustatymo. Prognozuojama, kad iki 2030 m. DI sprendimais paremta sveikatos priežiūros rinka išaugs 30 kartų.
Anot projekto „SustAInLivWork“ dalyvio, Lietuvos sveikatos mokslų universiteto (LSMU) tyrėjo, startuolio „Ligence“ įkūrėjo ir gydytojo-kardiologo Arno Karužo, vienas didžiausių DI privalumų – gebėjimas įvertinti didelį kiekį duomenų ir taip padėti tiksliau diagnozuoti ligas ar efektyviau vertinti ligonių prognozę.
Šios nuolat besivystančios technologijos tampa asistentu gydytojo darbe, ypač atliekant sudėtingas diagnostines procedūras. Pavyzdžiui, sertifikuoti DI įrankiai gali būti naudojami antrajai medicininei nuomonei gauti, gerokai sumažindami klaidų riziką.
„Atsiranda vis daugiau DI taikymo realioje klinikinėje praktikoje pavyzdžių, tarkime, automatiniai radiologinių tyrimų vertinimo ir analizės įrankiai, skubių klinikinių būklių, tokių kaip insultas, automatizuota diagnostika, įvairių diagnostinių parametrų interpretavimas“, – pasakoja žinovas.
A. Karužo teigimu, DI medicininei praktikai gali suteikti gerokai daugiau objektyvumo bei standartizacijos, mat išsiskiria pranašumu vertinant įvairias rizikas ar prognozuojant pacientų būkles: „DI padedant, galima diagnozuoti plataus spektro ligas, ypač tas, kurių įvertinimui yra svarbūs vaizdiniai ar laboratoriniai, genetiniai tyrimai.“
Žmogiškasis kontaktas prarastas nebus
Nors visuomenėje vyrauja įvairios nuomonės dėl DI taikymo sveikatos priežiūrai, baiminantis, kad sumažės žmogiškojo kontakto tarp gydytojo ir paciento, vis dėlto A. Karužas mano atvirkščiai – kad dėmesio ligoniui gali net padaugėti.
„Manau, kad DI kaip tik sukurs galimybę padidinti žmogiškąjį kontaktą tarp gydytojo ir ligonio, padėdamas gerokai sumažinti rutininio darbo dalį, kuri įprastai tenka gydytojui. DI gali tapti svarbiu pagalbininku, suteikiančiu gydytojui daugiau galimybių susitelkti į analitinį darbą ir kurti pridėtinę vertę pacientui“, – sako jis.
LSMU tyrėjas įžvelgia ir kitą svarbią tendenciją: kad pastebimai gerėja sveikatos priežiūros specialistų požiūris į DI technologijas.
„Ypač svarbu, kad didėja supratimas, kas apskritai yra DI ir naujos technologijos bei kokia jų reikšmė. Manau, tolimesnis švietimas apie naujoves bei didesnis prospektyvių randomizuotų tyrimų kiekis leistų sveikatos priežiūros specialistams vis labiau pasitikėti naujomis technologijomis ir DI“, – neabejoja gydytojas.
Planuose – tyrimai širdies ir kraujagyslių ligų nustatymo srityje
Kartu su LSMU, Kauno technologijos universitetu (KTU), Vytauto Didžiojo universitetu (VDU), Vilniaus Gedimino technikos universitetu (VILNIUS TECH), Hamburgo universitetu (TUHH) bei Tamperės universitetu (TAU) įgyvendinamas projektas „SustAInLivWork“, skirtas stiprinti naujoves nacionaliniu ir tarptautiniu mastu, savo vykdomuose tyrimuose didelį dėmesį skirs širdies ir kraujagyslių ligų diagnostikai. Kaip pabrėžia prie projekto dirbantis A. Karužas, būtent šis ligų spektras yra vienas aktualiausių pasaulyje.
„DI ir inovatyvios technologijos gali padėti ankstyvai širdies ir kraujagyslių ligų diagnostikai bei tikslesniam ir saugesniam paciento ištyrimui. Išeminės širdies ligos, širdies nepakankamumo diagnostika – vienos pagrindinių krypčių, kurios šiuo metu yra vystomos ir, tikimės, ateityje leis sukurti kasdienei klinikinei praktikai svarbius sprendinius, kurie padės ne tik gydytojams, bet ir pacientams“, – sako tyrėjas.
