Spalio 23 d. 11 val. Lietuvos Respublikos Seime, Spaudos konferencijų salėje (II rūmai, 2 aukštas), vyks spaudos konferencija, kurioje bus pristatyta „Gerumo, atminties ir bendrystės“ akcija, skirta Vėlinių papročių puoselėjimui ir Helovyno neigiamos įtakos mažinimui.
Spaudos konferencijoje dalyvaus:
- Lietuvos Nepriklausomybės Akto signatarė Birutė Valionytė,
- Etninės kultūros globos tarybos (EKGT) pirmininkė doc. dr. Dalia Urbanavičienė,
- Aukštaitijos regioninės EKGT pirmininkas Jonas Vaiškūnas,
- Nacionalinės švietimo tarybos pirmininkas Zenonas Andrulėnas.
Spaudos konferencijos klausimai:
- Helovyno šventės neigiamas poveikis vaikų ir jaunimo pasaulėžiūrai bei psichinei sveikatai.
- Tradicinių Vėlinių papročių svarba ir jų atgaivinimas šiuolaikinėje Lietuvoje.
- „Gerumo, atminties ir bendrystės“ vajus (akcija) – atsvara Helovyno pramogoms, siekiant skatinti pagarbą protėviams, bendruomeniškumą ir gerumą.
Spaudos konferencija rengiama reaguojant į plačiai visuomenėje nuskambėjusį Etninės kultūros globos tarybos (EKGT) spalio 16 d. išplatintą kreipimąsi dėl Helovyno žalos. EKGT ragina Lietuvos kultūros, švietimo ir socialinės apsaugos institucijas, taip pat savivaldybių kultūros ir švietimo skyrius bei nevyriausybines organizacijas atkreipti dėmesį į Helovyno keliamą pavojų seniesiems Vėlinių papročiams.
Vykstant spaudos konferencijai galima užduoti klausimus internetu >>>
EKGT pabrėžė, kad Helovynas neigiamai veikia vaikų ir jaunimo psichologiją, o ši šventė, kupina siaubo elementų, prieštarauja Nepilnamečių apsaugos nuo neigiamo viešosios informacijos poveikio įstatymui.
Etninės kultūros globos taryba ragina grįžti prie lietuviškų Vėlinių papročių, kurios grindžiamos pagarba mirusiesiems, bendryste bei šiluma, priešingai nei Helovynas, kuris skatina baimės ir smurto vaizdinius. Vajaus (akcijos) tikslas – įkvėpti visuomenę, ypač jaunimą, puoselėti kultūrines šaknis ir prisiminti tikrąją mirusiųjų pagerbimo prasmę.
Parengta pagal EKGT pranešimą spaudai
P.Skutas
Your comment is awaiting moderation
1 sekundė ago
Švietimo vien per mokyklas nepakanka. Tėvai, suaugusieji mokyklų nelanko, mokydamasi kas yra lietuviška, lietuvybė. Lietuvos istorijos žinių negavo. Tad, siekiant, kad padėtis dėl istorinės atminties keistųsi, kalba turi būti apie visuomenės švietimą. O tai yra viena iš esminių LRT pareigų, akivaizdu, kad ši jos deramai nevykdė, nors tam gautas biudžeto lėšas išleido ir tai vyko jau 30 metų. Be to, kai tėvai tautiškai neapsišvietę, tai vaikų tautinis švietimas mokyklose – gali gyvenime nueiti perniek. Tai va problemą dėl istorinės atminties visuomenėje turime tokią.
Įvairios idėjos, papročiai ir gyvenimo būdas, mus pasiekiantis iš vakarų, mums nuolat darė tam tikrą poveikį. Rusų laikais tai atrodė kaip laisvojo pasaulio kasdienybė, mums tolima ir uždrausta, bet viliojanti. Tas draudimas, “geležinė uždanga” viskam, kas iš vakarų turėjo ir savo teigiamą reikšmę. Ji saugojo mūsų senasias tradicijas ir gyvenimo būdą, kalbą, papročius, nors tam tikra prasme ir diegė rusiškąjį imperinį. Tapus Lietuvai laisvai, iš vakarų viskas plūstelėjo. Su šiuo srautu pas mus pateko ir išplito ir daug neigiamų naujų tradicijų ir papročių, kurie prasiskverbė į mųsų kasdienybę. Daugiausia išplito vadinama Valentino, meilės diena ir vad. Helovynas. Visa tai svetima mūsų tradicijoms ir papročiams. Tai griauja mūsų tautos papročius ir tradicijas. Tai kelia sumaištį ir atskirtį valstybėje, tai ją ne jungia ir stiprina, bet ją griauja. Dar labiau griauja valstybę vietoj socialiai orentuotos valstybinės santvarkos primestas laukinio kapitalizmo, turtėjomo bet kokiomis priemonėmis, būdas.
Youtube: A Trans EMT Challenges Matt Walsh To A Debate On Biology