Lietuvos neformaliojo švetimo agentūra (LINEŠA) š. m. spalio 24 d. Vilniuje rengia interaktyvų žinių forumą „Kas bus ateities mokytojas – žmogus ar dirbtinis protas?
Mokytojams, švietimo bendruomenei skirtame renginyje bus kalbama, kaip dirbtinis protas (DI) paveiks švietimą ir mokytojo vaidmenį klasėje, gilinamasi į šiuolaikines technologijas, jų pritaikymo galimybes ir esminius DI iššūkius.
„Pasauliui didžiuliu greičiu neriant į DI erą, mokytojo vaidmuo neišvengiamai keisis. Ar ateities klasėje pagrindinį mokymo vaidmenį atliks žmonės, o gal juos pakeis DI sprendimai?
Forume siekiama ne tik atsakyti į šiuos klausimus, bet ir paskatinti mokytojus iš naujo apmąstyti savo funkciją švietimo procese, ieškoti būdų, kaip įtraukti technologijas į kasdienį ugdymą“, – sako Augustas Buzarevičius, LINEŠA Kvalifikacijos skyriaus vadovas.
Pasak jo, forumo tikslas – padrąsinti mokytojus nebijoti DI, išmintingai juo naudotis ir tuo pačiu metu nepamiršti žmogiškojo ryšio svarbos ugdant.
Renginio dalyviai išgirs žinovų pranešimus apie naujoviškas DI pritaikymo galimybes bei psichinio intelekto svarbą technologijų amžiuje.
Bus diskutuojama, kaip švietimo bendruomenei prisitaikyti prie nuolatinių technologinių pokyčių.
Įrankių arsenale – ne tik „ChatGPT“
Jūs irgi manote, kad vienintelis DI įrankis švietimui yra „ChatGPT“?
Ieva Kiliuvienė, „Emplonet“ IT atrankų padalinio vadovė, DI sprendimų konsultantė ir psichologė, pastebi, jog kalbant apie dirbtinį protą, šiandien dažnai girdime tik apie „ChatGPT“, tad daugeliui susidaro įspūdis, kad DI ir „ChatGPT“ yra vienas ir tas pats.
„Tačiau tikrovė daug įvairesnė. „ChatGPT“ yra tik vienas iš daugelio didelės apimties kalbos modelių (angl. Large Language Models, LLM).
Rinkoje egzistuoja ir kiti svarbūs modeliai, tokie kaip „Gemini“, „Copilot“, „Claude“ ir kiti. Kiekvienas jų turi savo išskirtinių savybių ir pritaikymo galimybių“, – aiškina I. Kiliuvienė.
Savo pranešime „Dirbtinio proto ABC: didelės apimties kalbos modelių taikymo praktiniai bruožai“ ji pristatys šiuos pagrindinius modelius ir jų skirtumus.
„Mano tikslas, kad mokytojai suprastų, kuris DI įrankis jiems labiau tinka konkrečiam darbui ir turėtų didesnį pasirinkimą.
Klausytojai sužinos, pavyzdžiui, kuris įrankis savo nemokamoje versijoje „padengia“ „ChatGPT“ mokamus veiksmingumus, kuris ypač gerai tinka moksliniams darbams ir duomenų suradimui, o kuris puikiai komunikuoja lietuvių kalba.
Mano pranešimas suteiks mokytojams praktinių žinių, padėsiančių veiksmingai išnaudoti šių įrankių galimybes mokymo procese“, – kalba I. Kiliuvienė.
Darius Grigaliūnas, mokykla.ai bendruomenės įkūrėjas, forumo dalyviams pristatys Top 10 naujų dirbtinio proto įrankių švietimui, kurie ne tik pagyvins ir pagreitins mokymo procesą, bet ir padarys jį kūrybiškesnį.
Lektorė, psichologė Gintarė Buinickaitė forume skaitys pranešimą „Atsparumo stiprinimas technologijų ir DI pasaulyje – kodėl to reikia ir kaip tai padaryti?“
„Šiandieninis technologijų pasaulis mus labai veikia – vaikų brandą, jų bei suaugusiųjų pasitikėjimą savimi, gebėjimą išlaikyti dėmesį, ugdyti gebėjimus, kurti santykius.
Todėl atsparumas – gebėjimas atsitiesti po sudėtingų įvykių arba į jas ramiau reaguoti – yra tapęs labai svarbiu šiuolaikiniam žmogui.
O gebėti atsispirti technologijoms bei jų galimai žalai – vienas iš uždavinių, su kuriais susiduriame visi, mat tai, kas yra nauja ar atrodo gerai, nebūtinai yra gera ir naudinga mums“, – kalba G.Buinickaitė.
Forume pranešimus taip pat skaitys švietimo, technologijų, DI mėgėjas, švietėjas Šarūnas Dignaitis, psichinės gerovės konferencijos „Pauzė“ įkūrėjas Almantas Dulkys, psichologė, psichoterapeutė, rašytoja ir žurnalistė Genovaitė Petronienė.
Žinovų diskusijoje įžvalgomis apie dirbtinį protą ir ateities žmogų dalinsis
Švietimo, mokslo ir sporto viceministrė Agnė Kudarauskienė;
„Erudito“ licėjaus direktorius Nerijus Pačėsa;
Vilniaus Antakalnio progimnazijos direktoriaus pavaduotoja ugdymui, švietimo žinovė Agnė Motiejūnė;
verslo psichologas, konferencijų įmonės UAB „Confinn“ vadovas Dainius Baltrušaitis.
Daugiau žinių apie forumą rasite čia.