Spalio 10 d., ketvirtadienį, 9 val. Vilniuje, LR Vyriausybės rūmuose (Vyriausybės posėdžių salė, Gedimino 11) vyks konferencija „Sąjūdžio atminties archyvų sąjūdis“, kurioje bus apžvelgti pastarųjų metų darbai, atlikti siekiant išsaugoti ir puoselėti Sąjūdžio istorinę atmintį. Konferencijoje bus kalbama apie strategiją, gerąją patirtį, nuveiktus darbus bei ateities gaires, siekiant suformuluoti vieningas istorinės atminties išsaugojimo politikos kryptis, puoselėjant Sąjūdžio palikimą.
Konferencijoje bus pristatyti esminiai darbai, nuveikti siekiant išsaugoti Sąjūdžio palikimą: pradėtas Sąjūdžio palikimo skaitmeninimas platformoje „E-kultūra“, Prezidento Valdo Adamkaus bibliotekos-muziejaus įgyvendinamos Sąjūdžio istorinės atminties puoselėjimo veiklos, kiti bibliotekų, muziejų, archyvų, asmeninių iniciatyvų projektai, lietuvių išeivijos įtraukimas ir įsitraukimas, metodinės rekomendacijos, skirtos Sąjūdžio istorija besirūpinančių įstaigų ir organizacijų tinklo plėtrai visoje šalyje ir kiti svarbūs klausimai.
„Sąjūdžio atminimo įamžinimo poreikis didėja. „Nuo Sąjūdžio laikų prabėgus 36 metams, aktyvūs Sąjūdžio veikėjai dažnai yra garbaus amžiaus, nemažai jau išėję amžinybėn, todėl kyla grėsmė prarasti vertingą informaciją, prisiminimus bei artefaktus.
Be to, dėl laiko ir atmosferos poveikio kyla rizika, kad pablogės dokumentų (ypač vaizdo ir garso dokumentų) kokybė ir būklė. Tai ypač svarbu asmeniniuose archyvuose esantiems Sąjūdžio ir Atgimimo laikotarpio dokumentams. Šie ir vis naujai iškylantys iššūkiai bus aptarti konferencijoje „Sąjūdžio atminties archyvų sąjūdis“, – rašoma konferencijos rengėjų pranešime.
Parengta pagal Lrv.lt pranešimą
O kas gi yra problemiško Sąjūdžio atminties archyvavime, klausimas konferencijoje taip ir nekeliamas, nors pačios Birželio 3 d. vyksmo Mokslų akademijos salėje faktų detalesnės atminties kaip ir stokojama. Netgi būtent tos dienos salės nuotraukos, regis, nėra. Be to, didelis vaidmuo Sąjūdžio metu ir dar ji jo teko Radijo ir TV komiteto veiklai, o Sąjūdžio atmintyje jų kaip ir nebuvę. Nors būtent pagal Radijo ir TV balsą Tauta sprendė su kuo dėtis… Dar 1988 m. Lietuva buvo laikoma persitvarkymo atžvilgiu stagnacijos citadele Sovietų sąjungoje. Ją visuotiniu mastu išjudino būtent Lietuvos Radijas ir TV. Kur ši sąjūdinė jo atmintis? Sąjūdis – tai skruzdėlynas ar bičių avilys, dirbęs be jokių komandų – kiekvienas savo vietoje ta pačia Tautos laisvės kryptimi.
h ttps://lietuvosvisuomenestaryba.lt/lietuvos-istorija/zigmas-vaisvila-birzelio-3-iosios-sajudis-tautos-susitelkimas/
Čia yra pora Jono Česnavičiaus nuotraukų.