Seimas ratifikavo 2024 m. rugsėjo 13 d. Berlyne pasirašytą Lietuvos ir Vokietijos vyriausybių susitarimą dėl bendradarbiavimo gynybos srityje.
Lietuva dar 2023 m. gruodžio 13 d. pritarė parengtam ketinimų protokolui „Brigados „Lietuva“ veiksmų planas“, skirtam pasirengti Vokietijos ginkluotųjų pajėgų brigados nuolatiniam buvimui Lietuvoje.
Regiono saugumas
Pasak Seimo nario Arvydo Anušausko, tai yra strateginė sutartis, kuri itin svarbi ne tik Lietuvos, bet ir mūsų viso regiono saugumui. „Mes suprantame šios strateginės partnerystės svarbą, nes Vokietijos buvimas įtraukia ir kitas Vakarų Europos valstybes į mūsų gynybą, tai Nyderlandus, su kuria Vokietija kuria bendrus junginius, Norvegiją, Čekiją ir kitas. NATO perimetro gynyba prasideda ties rytinėmis sienomis“, – sakė Seimo narys.
Seimo narys Giedrius Surplys pasidžiaugė, kad užsimezga ypatinga Lietuvos ir Vokietijos draugystė, kuri bus ne tik gynybos, bet ir ekonomikos, gamybos srityje.
Susitarimas detaliai nustato Vokietijos karinių pajėgų, karių, civilių, šeimos narių ir valstybinių įmonių, aptarnaujančių karines pajėgas, statuso klausimus Lietuvoje.
„Susitarime nurodoma, kad visos infrastruktūros teritorijos ir objektai, kuriais naudosis Lietuvoje dislokuotas Vokietijos karinių pajėgų personalas, yra ir bus Lietuvos nuosavybė. Vokietijos karinių pajėgų personalas galės naudotis Lietuvos infrastruktūros teritorijomis ir objektais tik su Lietuvos sutikimu visiškai gerbdami Lietuvos suverenitetą ir teisės aktų reikalavimus“, − anksčiau yra sakiusi krašto apsaugos viceministrė Monika Koroliovienė.
Susitarimu reguliuojami tokie klausimai kaip atvykimas, išvykimas, galimybė patekti į karinės infrastruktūros objektus karinio bendradarbiavimo tikslais, mokesčiai, jurisdikcija, karinis paštas, vairuotojų pažymėjimų pripažinimas, transporto priemonių registracija, judėjimas, Vokietijos ugdymo programas vykdančių mokyklų steigimas, karinių sveikatos priežiūros įstaigų, karinių parduotuvių ir valgyklų steigimas ir kt.
