Ko iš tikrųjų siekia Lenkija, vykdydama dvigubų standartų politiką Baltijos regione?

Lenkijos vadovai  yra ne kartą pademonstravę ir toliau nuosekliai laikosi dvigubų standartų politikos skirtingai vertindami Baltijos šalių vykdomą politiką tautinių mažumų atžvilgiu.

Girdama Estiją ir Latviją už tai, už ką Lietuva, jų manymu, nusipelno aštrios kritikos Lenkijos turėtų priversti susimąstyti Lietuvos ir Latvijos politikus dėl to ko iš tikrųjų tokia dvigubais standartais grindžiama politika Lenkija siekia Baltijos regione.

Kovo pabaigoje Vytauto Didžiojo universiteto Letonikos centro vadovas, Asociacijos „Lietuvos ir Latvijos forumas“ pirmininkas prof. dr. Alvydas Butkus išsiuntė kreipimąsi Lietuvos ir Latvijos prezidentams, abiejų šalių seimų vadovams ir šalių premjerams ssiūlydamas atkreipti dėmesį į dvigubais standartais pagrįstą ir pabrėžtinai skaldytojišką Lenkijos politiką Lietuvos atžvilgiu, grindžiamą argumentais, kuriais kitas Baltijos šalis Lenkija giria.

„Šio kreipimosi tikslas yra ne skatinti Baltijos šalių vadovų ginčus su Lenkija, bet pradėti kreipti kitų Europos šalių dėmesį į Lenkijos vykdomą destruktyvią politiką Baltijos regione, bandant neapgristai išskirti Lietuvą kaip neva vykdančią diskriminacinę politiką tautinių mažumų atžvilgiu šalį iš kitų Baltijos šalių ir kurstant tarpnacionalinę įtampą šalies viduje. Tokia Lenkijos politika primena analogiška destruktyvią Rusijos politiką vykdomą Estijos ir Latvijos atžvilgiu“, – Alkas.lt portalui sakė kreipimosi iniciatorius prof. Alvydas Butkus.

„Lenkijos destrukcinė politika Baltijos regione, ypač Lietuvos ir Latvijos atžvilgiu, turi gilias istorines šaknis – ji pradėta vykdyti dar 1919-1920 m. ir vykdyta visą tarpukarį. Tuomet ši politika baigėsi liūdnai ne tik Baltijos šalims, bet ir pačiai Lenkijai, tačiau iš savo didžiosios tarpukario geopolitinės klaidos Lenkija nenori pasimokyti“, – apgailestavo prof. A.Butkus.

Lenkijos, kaip politinės padėties destabilizatorės Baltijos regione vaidmenį numatoma apsvarstyti šių metų rudenį vyksiančiame Lietuvos ir Latvijos forumo VI suvažiavime.

____________________

Skelbiame visą kreipimosi tekstą:

Kreipimasis į Lietuvos Respublikos ir Latvijos Respublikos prezidentus, Parlamentų pirmininkes ir Vyriausybių premjerus

Dėl Lenkijos Respublikos politikos skirtumų Lietuvos ir Latvijos atžvilgiu  

Kaunas, 2012-03-26

Lenkijos politikos dvilypumas Lietuvos ir Latvijos atžvilgiu jau ima kelti visuomenės nerimą, nes pastaruoju metu jis įgavo net kontrasto bruožų. Š. m. vasario 17 d. Varšuvoje viešėjusiam Latvijos Respublikos Prezidentui A. Bėrziniui Lenkijos Respublikos Prezidentas  B. Komorovskis padėkojo „už nuolatinį rūpinimąsi Latvijos lenkų tautine mažuma“.

Faktiškai dėkota už tai, kad Latvijos lenkiškose mokyklose, kurių viso labo yra penkios (1 mokykla tenka 10 000 Latvijos lenkų), net du trečdaliai dalykų dėstomi valstybine latvių kalba. Taip pat už tai, kad Latvijos lenkų pavardės ir toliau bus rašomos latviškai, kad niekur lenkų gyvenamose vietovėse nėra ir nebus lenkiškai užrašytų įstaigų iškabų, gatvėvardžių, autobusų maršrutų ar vietovardžių.

Tie patys Lenkijos vadovai dėl suminėtų dalykų Lietuvą kritikuoja ir šmeižia, keldami erzelį net ES ar NATO lygiu, o Lietuvos ir Lenkijos santykiams primesdami išankstines sąlygas, kurios iš tikrųjų yra beprecedentis kišimasis į Lietuvos – vienos iš ES ir Baltijos šalių – vidaus reikalus.

Dvilypis Lenkijos elgesys dviejų Baltijos šalių atžvilgiu, pasirinktas dar 1920 m., kaip ir tada, taip ir dabar destabilizuoja bei silpnina visą regioną. Be to, šitaip netiesiogiai solidarizuojamasi su Rusijos vykdoma politika Latvijos ir Estijos atžvilgiu, kurioms Rusija priekaištauja dėl „rusakalbių teisių pažeidinėjimų“.

Priminsiu, kad už Lenkijos Respublikos ribų gyvena apie 18 mln. lenkų, iš jų Lietuvoje – 213 tūkst., arba 1,2 proc. viso to skaičiaus. Tad išskirtinis dėmesys būtent šiai užsienio lenkų daliai verčia abejoti Lenkijos politikų nuoširdumu reikalauti visiems užsienyje gyvenantiems tautiečiams taikyti vienodus standartus.

Siūlau pradėti kreipti tiek pačios Lenkijos, tiek ir kitų ES diplomatų dėmesį į išskirtinai skaldytojišką Lenkijos politiką Lietuvos atžvilgiu, grįstą argumentais, kuriais kitas Baltijos šalis Lenkija giria. Lietuvai dėl tautinių mažumų politikos turi būti taikomi tie patys kriterijai, kokie taikomi Latvijai bei Estijai.

Prof. dr. Alvydas Butkus
Vytauto Didžiojo universiteto Letonikos centro vadovas
Asociacijos „Lietuvos ir Latvijos forumas“ pirmininkas