Liepos 24 d. Valstybės sienos apsaugos tarnyboje vyko paskaita apie istorinę asmenybę – paskutinės tarpukario Lietuvos Respublikos Vyriausybės vidaus reikalų ministrą brigados generolą Kazimierą Skučą (1894–1941).
Renginyje dalyvavo VSAT vadas generolas Rustamas Liubajevas, pasieniečių bendruomenės nariai, didelė dalis iš skirtingų Lietuvos miestų prisijungė ir nuotoliu, Pasieniečių klubo nariai.
Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro Specialiųjų tyrimų skyriaus vedėjas, istorikas Rytas Narvydas pristatė svarbiausius K. Skučo biografijos faktus, papasakojo apie jo eitas pareigas, veiklą, sąsajas su pasieniu bei tragišką šios neeilinės asmenybės lemtį.
Kazimieras Skučas – Lietuvos Nepriklausomybės kovų dalyvis, Lietuvos Respublikos XX ir XXI Vyriausybių vidaus reikalų ministras (1939–1940 m.).
2024 metais minime paskutinio tarpukario Lietuvos vidaus reikalų ministro gen. Kazimiero Skučo 130-ąsias gimimo metines. K. Skučas savo gyvenimą pašventė Lietuvai.
Jau 1918 m. jis stojo į savanorių gretas, dalyvavo mūšiuose už Lietuvos nepriklausomybę.
1939 m. vasario 15 d. K. Skučui suteiktas brigados generolo laipsnis ir netrukus jis buvo pakviestas eiti vidaus reikalų ministro pareigas, iš kurių Sovietų Sąjungos reikalavimu 1940 m. birželio 12 d. buvo atleistas iš vidaus reikalų ministro pareigų, birželio 16 d. suimtas ir įkalintas Kauno sunkiųjų darbų kalėjime.
1940 m. birželio 25 d. išvežtas į NKVD Liubiankos kalėjimą Maskvoje, tardytas. 1941 m. liepos 8 d. SSRS Aukščiausiojo teismo Karo kolegijos nuteistas mirties bausme už tai, kad būdamas „fašistinės Lietuvos vyriausybės“ vidaus reikalų ministru, vykdė priešišką politiką SSRS atžvilgiu, „rengė provokacijas“ prieš „sovietines įgulas Lietuvoje“, rengė „sovietinių kariškių pagrobimus ir nužudymus“. Sušaudytas 1941 m. liepos 30 d. Butyrkų kalėjime Maskvoje.
Už nuopelnus Lietuvai Kazimieras Skučas apdovanotas daugybe apdovanojimų, tarp jų: Vytauto Didžiojo 3-iojo laipsnio (1930), DLK Gedimino 3-iojo laipsnio (1928) ordinais, Savanorių (1928), Lietuvos nepriklausomybės (1928) , Šaulių žvaigždės (1939) medaliais, Čekoslovakijos „Baltojo liūto“ 3-iojo laipsnio ordinu su kardais (1931).
2006 metais K. Skučas (po mirties) Prezidento Valdo Adamkaus buvo apdovanotas Vyčio Kryžiaus ordino Didžiuoju kryžiumi.
Viešnia iš Kauno, ilgametė žurnalistė, Kazimiero Skučo dukterėčia Virginija Skučaitė, rodydama per ilgus metus surinktas dėdės, vidaus reikalų ministro brigados generolo K. Skučo istorines nuotraukas, dokumentus bei sukurto dokumentinio filmo fragmentus, jautriai (ne kartą su ašaromis akyse) pasakojo apie savo dėdės tragišką likimą: kada, kodėl ir kaip buvo suimti K. Skučas su saugumo departamento direktoriumi Augustinu Povilaičiu, kaip jie buvo vežami į Maskvą, ten tardomi, kalinami ir nužudyti.
Filmuotoje medžiagoje buvo galima matyti ir išgirsti istorikų nuomones bei iki šiol keliamus svarbius skaudžius klausimus.
V. Skučaitė trisdešimt metų rinko medžiagą apie dėdę ir parašė apie jį knygą „Traukinio į mirtį pėdsakais. Kazimieras Skučas istorijos akivaruose“. Leidinį 2021m. išleido LGGRTC Leidybos skyrius.
Knygos autorė parašė scenarijų ir trijų dalių dokumentiniam kino filmui „Traukinys į mirtį“, kai dvylika tarpukario Lietuvos žvalgybos ir saugumo pareigūnų buvo 1940 metais išvežti į Maskvą ir tenai sušaudyti. Sukurta pirmoji dokumentinio filmo dalis 2021 metais buvo parodyta per LRT.
Šio LRT kurto filmo sumanymo bendraautorius – LGGRTC Specialiųjų tyrimų skyriaus vedėjas R. Narvydas. Dar anksčiau 2017 m. rugpjūtį šis istorikas kartu su knygos autore vyko į Maskvą dėl „Komunarkoje“ nužudytųjų palaikų suradimo bei jų atminimo įamžinimo.
Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro žinovas padėjo susipažinti su FSB Centriniame archyve saugoma archyvine Kazimiero Skučo baudžiamąja byla.
Renginio metu buvo pabrėžta, kad žurnalistės V. Skučaitės knyga ir dokumentinis filmas, šiurpių Rusijos nusikaltimų Ukrainoje akivaizdoje, yra dar vertingesnis ir įgauna naują prasmę, nes primena, jog SSRS visada vykdė klastingą politiką ir žudė, trėmė nekaltus Lietuvos žmones.
„Šiandien prisiminėme, daugiau sužinojome apie Kazimierą Skučą – vieną iš Lietuvos Nepriklausomybės kovų dalyvių, Lietuvos Respublikos XX ir XXI Vyriausybių vidaus reikalų ministrą (1939–1940 m.).
Dėkoju Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centrui už bendradarbiavimą bei įdomų pristatymą, pasakojimą, kuris praplėtė susirinkusiųjų ir klausiusiųjų pasieniečių akiratį, atskleidė istorijos faktus, ypatingai svarbius ir šiandien, rusų vykdomo karo Ukrainoje akivaizdoje“ – sakė VSAT vadas generolas R. Liubajevas.
Parengta pagal LGGRTC pranešimą
Neičiau su tuo liubajevu į žvalgybą…