Šeštadienis, 25 liepos, 2026
  • Saulės arkliukai
    • Diskusijos
    • Gyvoji tradicija
    • Etninės kultūros paveldas
    • Kultūros teorijų labirintai
    • Iš mokslo tyrimų
    • Ugdytojai ir ugdytiniai
    • Profesijos
    • Subkultūros
    • Kitos kultūros
    • Kūryba
    • Mes skaitome knygas
    • Margos pievos: renginiai
    • Keliauk lėtai: tėvynės pažinimas
    • Praktiniai patarimai
    • Iš mados istorijos
    • Mados tinklarastininkas
    • Fotogalerijos
    • Redakcija
  • Renginiai
  • Reklama
  • Turinys
  • Apie Alkas.lt
  • Paremkite Alką
Alkas.lt
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
    • Pareiškimai
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Horoskopai
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Žinyčia
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
    • Pareiškimai
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Horoskopai
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Žinyčia
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai
No Result
View All Result
Alkas.lt
No Result
View All Result
Pradžia Gamta ir žmogus

Geologiniai atradimai: Lietuvos žemės gelmėse – ir angelų uolienos

www.voruta.lt, www.alkas.lt
2024-07-29 06:00:00
173
PERŽIŪROS
0
Geologiniai atradimai: Lietuvos žemės gelmėse – ir angelų uolienos | voruta.lt nuotr.

Geologiniai atradimai: Lietuvos žemės gelmėse – ir angelų uolienos | voruta.lt nuotr.

Atrodytų, kad kernas tėra iš žemės gelmių išgręžtas cilindro formos akmens gabalas. O iš tiesų, sako Lietuvos geologijos tarnybos žinovai, ši uoliena – laiko kapsulė, atskleidžianti žemės gelmių paslaptis ir šimtų milijonų metų Žemės istoriją. Lietuvoje kernai saugomi Žemės gelmių žinių centre Vievyje.

Pavadinimas kernas kilęs iš vokiečių kalbos žodžio „kern“, reiškiančio šerdį. Šis terminas puikiai apibūdina mėginio esmę, nes kernas – tarsi žemės sluoksnių šerdis, leidžianti geologams detaliai tyrinėti žemės sudėtį ir istoriją.

Kernai renkami naudojant specialią gręžimo įrangą ir gali būti išgręžti iš įvairių gylių, pradedant keliais metrais ir baigiant keliais kilometrais.

Priklausomai nuo gręžiamo grunto kietumo, naudojami skirtingos grąžtų rūšys – nuo paprastų iki padengtų deimantiniais antgaliais, skirtų itin kietoms uolienoms.

Kai pasiekiamas norimas gylis, gręžimo procesas sustabdomas ir kerno statinė ištraukiama iš gręžinio kartu su surinktu uolienos mėginiu. Tada mėginys apžiūrimas ir analizuojamas laboratorijoje.

Kerno gręžimo gylis gali labai skirtis, priklausomai nuo projekto tikslų ir grunto rūšies. Gręžiniai iki kelių šimtų metrų gylio dažniausiai naudojami paviršinių sluoksnių tyrimams. Vidutinio gylio gręžiniai būna iki kelių tūkstančių metrų gylio.

Jie naudojami įvairių geologinių formacijų, įskaitant naftos ir dujų telkinių, anglies sluoksnių ir mineralinių telkinių tyrimams. Giliausi gręžiniai gali viršyti net 10 km. Jie labai reti ir reikalingi tik ypatingais moksliniais tikslais, pvz., giluminių žemės plutos ir mantijos tyrimams.

Tarkim, Kolos gręžinys Rusijoje – vienas giliausių kada nors išgręžtų gręžinių pasaulyje, jo gylis – apie 12,262 km. Lietuvoje giliausias – Vydmantų gręžinys (2564 m) Kretingos rajone.

Lietuvos geologijos tarnybos kerno saugykloje Žemės gelmių žinių centre (ŽGIC) Vievyje saugomas nuo 1953 m. išgręžtų vertingiausių 1148 gręžinių kernas, kurio bendras ilgis – 144,28 km. Tarp šių mėginių yra kernai iš 386 gręžinių, pasiekusių planetos kristalinį pamatą, taip pat iš giliausio Lietuvoje Vydmantų gręžinio.

 

Kristalinis pamatas (arba fundamentas) yra seniausios ir stabiliausios žemės plutos dalys, sudarytos iš kristalinių uolienų. Šis pamatas dažniausiai randamas po jaunų nuosėdinių uolienų sluoksniais ir formuoja kontinentinių plokščių branduolį.

Jo amžius dažniausiai nuo kelių šimtų milijonų iki kelių milijardų metų senumo. Sudarytas šis pamatas iš labai kietų ir atsparių uolienų, tokių kaip granitas, gneisas ir kt.

Lietuvoje kernų tyrimai atskleidė daugybę svarbių faktų apie regiono geologinę ir klimato istoriją. Kernų tyrimai iš įvairių Lietuvos ežerų ir pelkių organogeninių nuosėdų atskleidė, kad per pastaruosius tūkstančius metų regionas patyrė reikšmingų klimato kaitos pokyčių.

Geologiniai atradimai: Lietuvos žemės gelmėse – ir angelų uolienos | voruta.lt nuotr.
Geologiniai atradimai: Lietuvos žemės gelmėse – ir angelų uolienos | voruta.lt nuotr.

Ežerų nuosėdose rasta organinė medžiaga ir mikrofosilijos rodo laikotarpius, kai klimatas buvo šiltesnis ar šaltesnis, taip pat laikotarpius, kai sąlygos buvo drėgnesnės ar sausesnės.

Kernų gręžiniai iš pietinės Lietuvos dalių rodo, kad regionas patyrė kelis ledynmečius ir tarpledynmečius. Šie tyrimai padeda suprasti ledynų judėjimą ir jų poveikį kraštovaizdžiui, taip pat suteikia informaciją apie paleogeografines klimato sąlygas.

Lietuvos kernų mėginiuose dažnai randama mikrofosilijų, suteikiančių vertingų žinių apie senųjų jūrų ir gėlavandenių ekosistemas. Pavyzdžiui, foraminiferų fosilijos padeda rekonstruoti praeities klimato sąlygas ir vandens cheminę sudėtį.

Kernuose rasti fosiliniai augalų likučiai, tokie kaip žiedadulkės ir sporos, rodo, kokios augalų rūšys dominavo tam tikrose epochose ir kaip keitėsi augmenija. Kernų mėginiai atskleidžia, kaip per laiką keitėsi jūros lygis.

Pavyzdžiui, jūrų moliuskų ir kitų jūros gyvių fosilijos gali rodyti, kad vietovė buvo užlieta jūros, o sausumos augalų fosilijos – kad jūros lygis sumažėjo.

Be to, kernuose rasti vulkaniniai pelenai ir uolienos rodo, kad daugiau nei prieš 540 mln. metų dabartinėje Lietuvos teritorijoje vyko vulkaninė veikla. Šie radiniai padeda geologams rekonstruoti regiono geologinę istoriją, atskleisdami senovinius vulkaninius įvykius ir jų poveikį žemės paviršiui bei gyvybei.

Beje, tuo metu planetoje ir gyvybės formos tebuvo pirmieji daugialąsčiai kūnai, tokie kaip ediakaro biota.

Kalbant apie mūsų kerno saugyklą ŽGIC, reikėtų išskirti ypatingą uolieną – anhidritą. Anhidritas – nuosėdinė uoliena, vertinga tiek geologiniu, tiek estetiniu požiūriu. Anhidritas dažnai būna melsvas, pilkas arba baltas. Aukštos kokybės permatomas arba melsvas, kartais vadinamas angelitu.

Šis mineralas gali formuoti labai didelius kristalus. Kai kuriose vietose buvo rasta anhidrito kristalų, siekiančių kelis metrus ilgio. O dėl permatomumo ir spalvų variacijų, aukštos kokybės anhidritas gali būti naudojamas dekoratyvinėms ir juvelyrinėms reikmėms.

Lietuvos geologijos tarnybos kerno saugykla ŽGIC yra ne tik vertingas išteklius šalies mokslininkams, bet ir indėlis į tarptautinį geologijos tyrimų tinklą. Saugykloje laikomi kernai – tai langas į Lietuvos ir viso pasaulio geologinę praeitį, padedantis kurti išsamesnį mūsų planetos supratimą.

Parengta pagal Lietuvos geologijos tarnybos pranešimą

Spausdinti 🖨

Susiję straipsniai:

  1. „Mokslo sriuba“: Kokie turtai slypi Lietuvos žemės gelmėse? (video)
  2. Didieji molių klodai Lietuvos žemės gelmėse
  3. Geologai mano, kad Lietuvos gelmėse gali būti retųjų metalų
  4. Lietuvos ir Lenkijos vaikai varžysis piešdami geologines Žemės spalvas
  5. Geologinio paveldo dieną – pažintis su Nalšios žemės slėpiniais
  6. Geologinio paveldo dieną – pažintis su sėlių žemės slėpiniais (dienotvarkė)
  7. Seismologiniai duomenys rodo, kaip stipriai žmogaus veikla keičia net Žemės gelmes
  8. Lietuvos geologijos fondas kaupiamas jau 80 metų
  9. Kiek sveria didžiausi Lietuvos rieduliai
  10. Geologai ieško meteoritinių kraterių Lietuvoje
  11. Lietuvos geologijos tarnybai – 80 metų
  12. Mokslininkai sunerimę: jei nebus tęsiami Gedimino kalno tvarkymo darbai, galėsime su juo atsisveikinti
  13. Vilniaus universiteto ir Amerikos gamtos istorijos muziejaus profesoriai išskyrė trečiąją gyvybės hierarchiją
  14. Šalies gamtos turtų sąrašas – ilgėja
  15. Tirdami šaltinius, daug sužinome apie požeminį vandenį

Naujienos iš interneto:

Siūlomi vaizdo įrašai:

ALKO TURINYS

Parašykite komentarą Atšaukti atsakymą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Naujienos

mokytoja.klase.pamoka.mokiniai_smm.lt
Lietuvoje

Prezidentas vetavo Švietimo įstatymo pataisas

2026 07 24
Lauko gertuvės pritaikytos ir atsigaivinti šunims | vv.lt
Gamta ir žmogus

Vilniuje bus įrengta dar 15 viešųjų vandens gertuvių

2026 07 24
Žemės ūkis
Lietuvoje

Ūkininkai turi galimybę patikslinti duomenis apie draudžiamąsias pajamas

2026 07 24
Remigijus Žemaitaitis
Lietuvoje

Liberalai kalba apie R. Žemaitaičio apkaltą

2026 07 24
Žaliųjų ežerų paplūdimys
Gamta ir žmogus

Gelbėtojai gerų žinių neturi: šiemet jau nuskendo 46 žmonės

2026 07 24
Kelio darbai
Lietuvoje

Gautas leidimas kelio Kaunas–Prienai–Alytus atnaujinimui

2026 07 24
Darželis
Lietuvoje

Vilniuje – naujų darželių statybos

2026 07 24
Internetas
Gamta ir žmogus

Didžiausias interneto auditas atskleidė: 96% .lt svetainių turi BDAR ar privatumo spragų

2026 07 24
Žygio dalyviai
Istorija

Rokiškio krašte prasidėjo „Atminties kelias“ – gyvosios atminties renginiai tęsis iki rugsėjo

2026 07 24
Architektai Arūnas Liola ir Greta Gulbinskė „Sanctum“ objekte
Architektūra

Tylioji architektūra, gimusi Lietuvoje,  tarp lyderių pasaulyje TV laidoje „Erdvės alchemija“

2026 07 24
Kleboniškių kaime prasidėjo Senųjų amatų ir mokymų dienos
Etninė kultūra

Kleboniškių kaimas atgijo – prasidėjo Senųjų amatų ir mokymų dienos

2026 07 24
Susitikimas Vyriausybėje
Lietuvoje

Ministro Pirmininko ir pramonininkų susitikime – dėmesys ekonomikos augimui

2026 07 23

SKAITYTOJŲ PASTABOS

  • +++ apie G. Navaitis. Paprastas būdas paskatinti gimstamumą?
  • Michailas Čaplyga, Vitalijus Dykij apie Kas turi spręsti dėl branduolinio ginklo Lietuvoje – Seimas ar Tauta?
  • klaustukas apie N. Tuomienė: Kas lėmė pietryčių Lietuvos gyventojų kalbos ir tapatybės kaitą
  • Ogi apie N. Tuomienė: Kas lėmė pietryčių Lietuvos gyventojų kalbos ir tapatybės kaitą

NAUJAUSI STRAIPSNIAI

  • Liepos 25-osios horoskopas: smalsumas gali nuvesti toliau, tačiau vakare prireiks kantrybės
  • Prezidentas vetavo Švietimo įstatymo pataisas
  • V. Radžvilas. Lituanistika – be lietuvių kalbos! Arba apie Lietuvos mokslo tamsuomenę
  • Vilniuje bus įrengta dar 15 viešųjų vandens gertuvių

Kiti Straipsniai

Keliautoja mažoje geležinkelio stotelėje žvelgia ežero link

Liepos 25-osios horoskopas: smalsumas gali nuvesti toliau, tačiau vakare prireiks kantrybės

2026 07 24
Internetas

Didžiausias interneto auditas atskleidė: 96% .lt svetainių turi BDAR ar privatumo spragų

2026 07 24
Žygio dalyviai

Rokiškio krašte prasidėjo „Atminties kelias“ – gyvosios atminties renginiai tęsis iki rugsėjo

2026 07 24
Architektai Arūnas Liola ir Greta Gulbinskė „Sanctum“ objekte

Tylioji architektūra, gimusi Lietuvoje,  tarp lyderių pasaulyje TV laidoje „Erdvės alchemija“

2026 07 24
Kleboniškių kaime prasidėjo Senųjų amatų ir mokymų dienos

Kleboniškių kaimas atgijo – prasidėjo Senųjų amatų ir mokymų dienos

2026 07 24
Moteris vasaros rytą geležinkelio stotyje apmąsto tolesnę kelionę

Liepos 24-osios horoskopas: apsisprendimas bręsta, tačiau skubėti dar neverta

2026 07 23
Aukštaitijos širdyje – daugiau kaip tūkstantis porceliano stebuklų

S. Birgelis. Aukštaitijos širdyje – daugiau kaip tūkstantis porceliano stebuklų

2026 07 23
Dėžutė telefonams

Kazlų Rūda plėtoja poilsį be socialinių tinklų

2026 07 23
Vilniuje žadama kurti kino studija: pasirašytas bendradarbiavimo susitarimas

Vilniuje žadama kurti kino studija: pasirašytas bendradarbiavimo susitarimas

2026 07 23
Rugpjūčio 8 d. Rupkalvių pievose, Šilutės rajone, vyks Nacionalinis šienpjovių čempionatas

Šienpjovių čempionate šienavimą galės išbandyti kiekvienas

2026 07 23

Skaitytojų nuomonės:

  • +++ apie G. Navaitis. Paprastas būdas paskatinti gimstamumą?
  • Michailas Čaplyga, Vitalijus Dykij apie Kas turi spręsti dėl branduolinio ginklo Lietuvoje – Seimas ar Tauta?
  • klaustukas apie N. Tuomienė: Kas lėmė pietryčių Lietuvos gyventojų kalbos ir tapatybės kaitą
  • Ogi apie N. Tuomienė: Kas lėmė pietryčių Lietuvos gyventojų kalbos ir tapatybės kaitą
  • Ogi apie N. Tuomienė: Kas lėmė pietryčių Lietuvos gyventojų kalbos ir tapatybės kaitą
Kitas straipsnis
Automobilis

Technologijos vairuotojo budrumo neatstoja

Sekite mus Feisbuke

Naujienos | Nuomonių ratas | Kultūra
Visuomenė | Gamta ir žmogus | Mokslas
Skaitiniai | VideoAlkas | Visi rašiniai | Paremkite Alką
 Pradžia

Alkas.lt su Jūsų parama – už lietuvišką Lietuvą!

ket testai | fs25 mods | Refinansavimas | iPhone 16 Pro Max | Daigyklos | gta 5 mods | DARBO SKELBIMAI

© 2011 Alkas.lt - Visos teisės saugomos. | Svetainę kūrė - Studija 4D

  • Saulės arkliukai
  • Renginiai
  • Reklama
  • Turinys
  • Apie Alkas.lt
  • Paremkite Alką
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
    • Pareiškimai
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Horoskopai
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Žinyčia
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai