Reikšmingus žmogaus arba jo artimųjų sveikatos pasikeitimus gali lydėti sunkūs emociniai išgyvenimai, depresija ir kiti sutrikimai, kurie gali stipriai paveikti žmogaus psichikos sveikatą. Juos suvaldyti padės nauja diegiama paslauga – specializuotas psichologinis konsultavimas.
„Sužinojus vėžio diagnozę, susirgus neurodegeneracine liga, patyrus persileidimą ir kitais atvejais iš esmės pasikeičia žmogaus gyvenimas, ir žmogus į tokias žinias dažnai reaguoja stipriais išgyvenimais. Kad galėtų juos suvaldyti ir kad sveikata nepablogėtų dar labiau, ligoniui svarbu suteikti psichologinę pagalbą ir paramą. Ši pagalba turi būti prieinama kaip galima greičiau. Specializuotas psichologinis konsultavimas skirtas būtent tokiems atvejams, kad žmogus nepalūžtų ir lengviau išgyventų traumuojančias patirtis“, – teigia sveikatos apsaugos ministras Arūnas Dulkys.
„Susidūrus su klastinga liga sunkiausias yra diagnozės laukimas, taip pat diagnozavimo ir ligos atsinaujinimo laikotarpis. Tuo metu žmonėms ypač svarbi psichologo pagalba, kurį padėtų įveikti ligos sukeltą stresą. Psichologo kabinete, psichologiškai palaikančioje aplinkoje ir užmezgus pasitikėjimo ryšį su psichologu, pacientas gali aptarti jam aktualius klausimus, susijusius su gydymu, kaip pačiam išbūti su ligos sukeltais išgyvenimais ir kaip pranešti šeimos nariams.
Kartais iškyla egzistenciniai klausimai, ligoniai pasidalija savižudybės mintimis, kurios yra išsprendžiamos terapinėje erdvėje. Kai ligoniai apsilanko pas mus matau, kaip mažėja jų nerimas, stresas, depresiniai požymiai, gerėja gyvenimo kokybė, jie ima drąsiau bendrauti su gydytojais, keičiasi požiūris į ligą, atsiranda stiprus noras ir viltis pasveikti“, – teigia Nacionalinio vėžio instituto medicinos psichologė psichoterapeutė Sandra Birbilaitė.
Beveik dvidešimt metų onkologijos srityje dirbanti specialistė pastebi, kad žmonės vis dažniau ateina į psichologų kabinetus, patys aktyviai ieško psichologinės pagalbos, dalis jų ateina paskatinti kitų ligonių, kurie jau gavo psichologinę pagalbą.
Pasak S. Birbilaitės, apie 40–60 proc. onkologinėmis ligomis sergančiųjų pasireiškia depresijos požymiai, nerimą jaučia daugiau nei 50 proc. pacientų. Visi sužinoję onkologinės ligos diagnozę asmenys išgyvena stiprų stresą ir mirties baimę. Daugiau nei 70 proc. ligonių turi ligos atsinaujinimo baimę.
Specializuoto psichologinio konsultavimo paslaugos nuo liepos 1 d. galės būti teikiamos ligoniams, sergantiems onkologinėmis, neurodegeneracinėmis, retomis ligomis ir patyrusiems savižudybės grėsmę ar nudegimų. Taip pat paslaugos bus teikiamos tėvams (arba planuojantiems tėvystę), patiriantiems perinatalinio laikotarpio ar vaisingumo problemų, gimus naujagimiui su sunkiais sveikatos sutrikimais, mirus vaisiui, įvykus persileidimui ir pan.
Specializuoto psichologinio konsultavimo paslaugas teiks specializuotus reikalavimus atitinkantys medicinos psichologai. Ligonį šioms paslaugoms nukreips gydantis gydytojas, kuris teikia pagalbą dėl pagrindinės ligos.
Privalomojo sveikatos draudimo fondo (PSDF) lėšomis vienam ligoniui bus apmokama iki šešių 45–60 minučių trukmės konsultacijų per metus, prireikus su galimybe pratęsti papildomai skiriant dar iki šešių konsultacijų. Iki keturių konsultacijų galės būti skiriama ir konsultuojamo paciento artimiesiems.
Ministerija primena, kad gyventojams yra prieinamos ir kitos psichologinės pagalbos galimybės. Visi Lietuvos gyventojai, apdrausti privalomuoju sveikatos draudimu, yra prirašyti prie pirmines ambulatorines psichikos sveikatos priežiūros paslaugas teikiančių psichikos sveikatos centrų (PSC), kurių Lietuvoje yra daugiau nei 100. PSC teikiamos pirminio lygio psichikos sveikatos paslaugos yra nemokamos ir siuntimo šių paslaugų gavimui nereikia. Šiuose centruose paslaugas teikia specialistų komanda, kurią sudaro gydytojas psichiatras, vaikų ir paauglių psichiatras, psichikos sveikatos slaugytojas, socialinis darbuotojas ir medicinos psichologas.
