Pirmadienis, 28 liepos, 2025
  • Saulės arkliukai
    • Diskusijos
    • Gyvoji tradicija
    • Etninės kultūros paveldas
    • Kultūros teorijų labirintai
    • Iš mokslo tyrimų
    • Ugdytojai ir ugdytiniai
    • Profesijos
    • Subkultūros
    • Kitos kultūros
    • Kūryba
    • Mes skaitome knygas
    • Margos pievos: renginiai
    • Keliauk lėtai: tėvynės pažinimas
    • Praktiniai patarimai
    • Iš mados istorijos
    • Mados tinklarastininkas
    • Fotogalerijos
    • Redakcija
  • Renginiai
  • Reklama
  • Turinys
  • Apie Alkas.lt
  • Paremkite Alką
Alkas.lt
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
    • Pareiškimai
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Žinyčia
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
    • Pareiškimai
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Žinyčia
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai
No Result
View All Result
Alkas.lt
No Result
View All Result
Pradžia Kultūra Etninė kultūra

AJ. Stebuklingo fėjų medžio istorijos ir receptai (II)

AJ, www.punskas.pl, www.alkas.lt
2024-06-19 09:00:00
0
Medžio raižinys 1555 m. Žmonės meldžiasi prie dviejų altorių, vienas su gyvate, kitas su ugnimi. Nežinomas atorius | punskas.pl nuotr.

Medžio raižinys 1555 m. Žmonės meldžiasi prie dviejų altorių, vienas su gyvate, kitas su ugnimi. Nežinomas atorius | punskas.pl nuotr.

I dalis čia.

Ne mažiau įdomi yra ir šeivamedžio mitologinė prasmė, kuri per amžius šiek tiek kito. Mitologiniuose pasakojimuose jam priskiriamas namų saugotojo, apsaugos nuo blogio vaidmuo.

Baltų mitologijoje, ypač prūsų, jis buvo laikomas šventu medžiu. Tikėta, kad tarp šeivamedžio krūmų gyvena Puškaitis (Puschkayts, Puschkaitus) – vienas iš žemdirbystės dievų (skirtinguose šaltiniuose minima, kad jis žemės dievas, šventųjų medžių ir miškų globėjas, vaisių ir visokių javų dievas), siejamas su prabundančia pavasario gamta, žydėjimu (puškėjimu).

Kai kurie šaltiniai teigia, kad jis buvo garbinamas ir prūsų, ir lietuvių, ir latvių – Kuršo, Livonijos, Sembos, Prūsų, Žemaičių žemėse ir anapus Įsručio.

Sakoma, kad jo tarnai yra markopoliai (Markopolen – požeminiai žmonės) ir nykštukai bezdukai (Parstucken, Basdukkas). Puškaičio nurodymu jie prineša javų į kluonus ir saugo suneštą derlių.

Buvo manoma, kad jis turįs magiškos galios ir galįs apsaugoti ir nuo raganysčių. Žmonės, prašydami Puškaičio apsaugos, po šeivamedžiu atnešdavo alaus, duonos ir kito maisto.

Kituose šaltiniuose rašoma, kad barstukams ir markopoliams būdavo dengiamas vaišių stalas kluone.

Gausu pasakojimų apie šeivamedį ir danų, keltų, flamandų folklore. Rašoma, kad Šeivamedžio Motina (Šeivamedžio Karalienė, Senoji Moteris) gyvena šiame medyje ir jį prižiūri.

Todėl norint jį nukirsti reikia prašyti jos leidimo, kitaip užsitrauksi jos rūstybę. Žmonės tuo tikėjo ir yra sukūrę ne vieną eiliuotą prašymą.

Šeivamedžio motina | punskas.pl nuotr.
Šeivamedžio motina | punskas.pl nuotr.

Danijoje dar buvo tikima, kad negalima miegoti po šiuo krūmu, nes tai fėjų medis, ir kiekvienas po juo atsigulęs nuo šeivamedžio žiedų kvapo užmigs stebuklingu miegu, o pabus jau stebuklingoje fėjų karalystėje ir nebegalės sugrįžti į kasdienį gyvenimą.

Škotijoje sakydavo, kad stovėdamas po šeivamedžiu pamatysi pro šalį skriejančias fėjas.

Tačiau daugiausiai šeivamedis minimas keltų mitologijoje, airių, anglų ir škotų folklore. Gali būti, kad tikėjimą jo galiomis į šiuos kraštus „atvežė“ vikingai, tačiau net ir šiandien Linkolnšire, rytų Anglioje, galima sutikti žmonių, kurie prašo Šeivamedžio Motinos leidimo jį kirsti: „Senoji moterie, duok man šiek tiek šio medžio ir aš tau duosiu šiek tiek savojo, kai pavirsiu medžiu.“

Flamandų ūkininkai tikėjo, kad šalia ūkio, gyvulių pasodinti šeivamedžiai apsaugo gyvulius nuo ligų, o ūkį nuo vargų. Prie namo pasodintas šeivamedis apsaugo namą nuo žaibo.

Kadangi šeivamedžio kamienas tuščiaviduris, tai Airijoje iš jų darydavo dūdeles ir jomis grodavo norėdami prikviesti dvasias.

Kai kur buvo paprotys sodinti šeivamedį prie naujai supilto kapo, apkarpant jį kryžiaus forma, ir jeigu jis pražysdavo, sakydavo, kad mirusiojo siela jau ilsisi ramybėje.

Kitur šeivamedžio šakelių dėdavo į patį kapą, kad jis apsaugotų mirusįjį nuo blogio jėgų.

O senosiose lietuviškose audimo staklėse būdavo tokia nedidelė detalė, kurią gamindavo iš šeivamedžio ir ji buvo vadinama šeiva (audžiant buvo naudojama šaudyklė su šeiva – ataudų siūlui perkaišioti ir ataudui tiesinti, sprąstis audiniui išplėsti).

Senojo tikėjimo žmonės darydavo lopšius iš šeivamedžio tikėdami, kad jis apsaugos kūdikį, tačiau vėlesniais amžiais jo pradėta vengti, nes pradėta tikėti, kad šiame medyje gyvena raganos, kurios gali sužeisti vaiką.

Toks pokytis folklore, kai visus saugantis medis pavirsta raganų, velnio ir blogio buveine, sutampa su krikščionybės atėjimu.

Tuo metu atsiranda pasakojimai, kad šeivamedis yra blogio medis ir kad tai medžiais pasivertusios raganos. Dar buvo pasakojama, kad tai Judo medis, ant kurio šakos jis pasikorė ir buvo bijoma jį neštis namo, kad kartu neparsivedus velnio.

Taip pat rašoma, kad kryžius, ant kurio buvo nukryžiuotas Jėzus Kristus, buvo padarytas iš šeivamedžio.

Airijoje pradėta tikėti, kad raganos naudoja šeivamedžio šakas kaip stebuklingus arklius (skraido ant šeivamedžio šakų šluotų), o Anglijoje kreivų šakų medis buvo tapatinamas su sukumpusia sena ragana, kuri pradėtų kraujuoti, jeigu ją kirstum.

XVII amžiaus raštuose buvo aprašyta, kaip pasigaminti apsauginį amuletą iš šeivamedžio šakelės. Patariama ją laužti spalio mėnesį prieš pat pilnatį.

Šakelė turi būti padalinta į devynias dalis, kiekviena dalis įvyniota į medžiagą ir visa tai nešiojama ant kaklo, taip, kad liestųsi prie širdies. Nešioti reikia tol, kol amuletas sutrūks, o tada jį reikia palaidoti ten, kur niekas jo niekada neras.

Anglijoje yra išlikusi istorija „patvirtinanti“, kad šeivamedis tikrai velnio medis. Senas, geras džentelmenas, ponas Alenas turėjo laikrodį, kas tais laikais buvo tikra retenybė.

Kartą dvi tarnaitės įėjo į jo kambarį ir išgirdo kažką tiksint. Pamačiusios keistą, nepažįstamą daiktą, kuris skleidė garsą, pagalvojo, kad tai turi būti kažkas velniško arba netgi pats velnias.

Jos pačiupo laikrodį už grandinėlės ir sviedė pro langą į pelkę, tikėdamos, kad jis nuskęs. Tačiau visai atsitiktinai grandinėlė užkibo ant šeivamedžio, augusio ant kranto, šakos ir tarnaitėms tai buvo tikras įrodymas, kad jos buvusios teisios – tai tikras velnio įrankis!

Spausdinti 🖨

Susiję straipsniai:

  1. AJ. Stebuklingo fėjų medžio istorijos ir receptai (I)
  2. Kokių vaistažolių iki Joninių dar galime prisirinkti?
  3. Jaunimą kviečia etnokultūrinės vasaros stovyklos
  4. Vilniaus etninės kultūros centrui vadovaus Sandra Daugirdienė
  5. Kviečia tarptautinė folkloro šventė „Baltų raštai-2021“
  6. Plungėje vyks žemaičių krašto dainų ir šokių šventė „Sosėtėkem Plungie“
  7. Netekome etnomuzikologės Genovaitės Četkauskaitės (1925–2021)
  8. Kaune – advento koncertas „Už girių girių“
  9. EKGT siūlo prisiminti Kalėdines dainas (video)
  10. Sveikiname etnomuzikologę Daivą Račiūnaitę-Vyčinienę 60-mečio proga!
  11. Vyks Aukštaitijos folkloro ir amatų šventė
  12. Meilės dainos Lietuvoje suvienijo dešimtis bendruomenių
  13. Mirė etnomuzikologė Rūta Žarskienė
  14. Tarptautinių folkloro varžytuvių-šventės „Saulės žiedo“ pagrindinis apdovanojimas iškeliavo į Ispaniją
  15. Aldona Vaicekauskienė – Palenkės vaivadijos stipendininkė

Siūlomi vaizdo įrašai:

ALKO TURINYS

Parašykite komentarą Atšaukti atsakymą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Naujienos

Pinigai
Lietuvoje

Gyventojai būstui skolinasi vis daugiau

2025 07 28
Mobilioji programėlė „Kovas“
Lietuvoje

Vilnius tiesiogiai praneš apie išskirtinius įvykius mieste

2025 07 28
Į Lietuvą vėl įskriejo dronas
Lietuvoje

Šį rytą į Lietuvą vėl įskriejo dronas: Baltarusijos provokacija ar hibridinio karo taktika?

2025 07 28
putinas | Alkas.lt koliažas
Ukrainos balsas

Rusija skęsta savo pačios išsikastoje srutų duobėje

2025 07 27
Medininkų bėgimas
Gamta ir žmogus

Sekmadienį – tradicinis Medininkų bėgimas

2025 07 26
Po ilgo delsimo – sprendimas dėl Sporto rūmų: Paveldo komisija primena apie paveldo vertes
Architektūra

Po ilgo delsimo – sprendimas dėl Sporto rūmų: Paveldo komisija primena apie paveldo vertes

2025 07 26
Lietuva stiprina vaidmenį kosmoso technologijose | Alkas.lt nuotr.
Astronomija ir kosmonautika

„Melius Futurum“ jungiasi prie Lietuvos Kosmoso pramonės

2025 07 26
Pranzcūzija pripažino Palestiną
Užsienyje

Prancūzija pripažins Palestinos valstybę? Izraelis tai vadina „apdovanojimu terorizmui“

2025 07 25

SKAITYTOJŲ PASTABOS

  • Rimvydas apie K. Urba. Baltų raida ir virsmai
  • Kažin apie K. Urba. Baltų raida ir virsmai
  • Rimvydas apie K. Urba. Baltų raida ir virsmai
  • Klausimėlis: apie Šį rytą į Lietuvą vėl įskriejo dronas: Baltarusijos provokacija ar hibridinio karo taktika?

NAUJAUSI STRAIPSNIAI

  • Gyventojai būstui skolinasi vis daugiau
  • Vilnius tiesiogiai praneš apie išskirtinius įvykius mieste
  • Paskutinis superžemynas: Pangėjos pėdsakų aptinkama ir Viduržemio jūroje
  • VVTAT įspėja apie nepatikimas elektronines parduotuves

Kiti Straipsniai

Paskutinis superžemynas: Pangėjos pėdsakų aptinkama ir Viduržemio jūroje

Paskutinis superžemynas: Pangėjos pėdsakų aptinkama ir Viduržemio jūroje

2025 07 28
VVTAT įspėja apie nepatikimas elektronines parduotuves

VVTAT įspėja apie nepatikimas elektronines parduotuves

2025 07 28
Anelė Zikarienė su Kauno inteligentais

Atostogų mados tarpukariu: nuo Aukštosios Panemunės iki Alpių

2025 07 28
Žmonių judėjimas Lietuvoje: istorinė geografija

Žmonių judėjimas Lietuvoje: istorinė geografija

2025 07 28
LATGA pristato žinomiausių bibliotekose knygų ir autorių dešimtukus

LATGA pristato žinomiausių bibliotekose knygų ir autorių dešimtukus

2025 07 28
Lietuvos komanda

Lietuvos mokiniai tarptautinėje fizikos olimpiadoje iškovojo sidabrą ir bronzą

2025 07 28
Atostogos | pixabay.com, Peggy Marco nuotr.

Pigesnės atostogos 2025-aisiais: 5 šalys, kur valiutų kursai dirba jūsų naudai

2025 07 27
Būstas |

Kaip atrasti džiaugsmą namuose?

2025 07 27
Nerimo dėl mobiliojo ryšio bazinių stočių veiklos vis mažiau

Vasaros saulė – maloni jums, bet ne telefonui

2025 07 27
Būstas, grindys

Kuo kliaujasi lietuviai pirkdami būstą?

2025 07 27

Skaitytojų nuomonės:

  • Rimvydas apie K. Urba. Baltų raida ir virsmai
  • Kažin apie K. Urba. Baltų raida ir virsmai
  • Rimvydas apie K. Urba. Baltų raida ir virsmai
  • Klausimėlis: apie Šį rytą į Lietuvą vėl įskriejo dronas: Baltarusijos provokacija ar hibridinio karo taktika?
  • Kęstutis K.Urba apie K. Urba. Baltų raida ir virsmai
 
 
 
 
 
Kitas straipsnis
V. Zelenskis ir V. Čmilytė-Nielsen | O. Posaškovos nuotr.

Viktorija Čmilytė-Nielsen susitiko su Ukrainos Prezidentu

Sekite mus Feisbuke

Naujienos | Nuomonių ratas | Kultūra
Visuomenė | Gamta ir žmogus | Mokslas
Skaitiniai | VideoAlkas | Visi rašiniai | Paremkite Alką
 Pradžia

Alkas.lt su Jūsų parama – už lietuvišką Lietuvą!

Furnitūra | fs22 mods | ket testai | Farming Simulator 25 mods | Inbank vartojimo paskolos | FS25 | fs25 mods | DARBO SKELBIMAI

 

© 2011 Alkas.lt - Visos teisės saugomos. | Svetainę kūrė - Studija 4D

  • Saulės arkliukai
  • Renginiai
  • Reklama
  • Turinys
  • Apie Alkas.lt
  • Paremkite Alką
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
    • Pareiškimai
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Žinyčia
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai