Palenkės vaivadijos valdyba 45 šio regiono kultūros veikėjams skyrė finansinę paramą.
7 asmenys gavo pusmečio stipendijas (7000 zl), 35 asmenys – metines stipendijas (10 000 zl).
Tarp stipendininkų yra ir mūsų kraštietė, etnografė, visuomenės veikėja Aldona Vaicekauskienė. Sveikiname!
Aldona Vaicekauskienė, Punsko krašto folkloro puoselėtoja, plačiai žinoma ne tik mūsų krašte, bet ir Lietuvoje.
Jau daugelį metų rengia etnografinio pobūdžio koncertus, šventes, kalendorines šventes, vaidinimas, materialinės kultūros parodas, rengia etnografines ekspedicijas, mokslines konferencijas ir kt. renginius.
Jos sumanymu ir pastangomis įsikūrė Lenkijos lietuvių etninės kultūros draugija ir jos ansambliai, muziejus Senoji klebonija bei dirbtuvės Šimtavirvis.
Ji aktyviai reiškiasi spaudoje, yra įvairių etnografinių leidinių bei straipsnių autorė.
Aldona Vaicekauskienė baigė Punsko bendrojo lavinimo licėjų. Studijavo Varšuvos universiteto Balstogės filiale.
Po trejų metų Opolės švietimo institute baigė techninio lavinimo specialybę.
1990 m. Torunės universitete baigė podiplomines studijas ir parašė darbą Seinų krašto liaudies rateliai ir šokiai.
Mokytojos darbą pradėjo 1976 m. Punsko žemdirbystės pagrindų mokykloje ir Punsko bendrojo lavinimo licėjuje.
Licėjuje įkūrė ir vedė etnografinį būrelį.
Su šiuo būreliu jai pavyko surengti nemažai mokyklos švenčių, dailiojo žodžio konkursų, ruošti žymių Lietuvos žmonių minėjimus.
Be dramos spektaklių ir apeiginių pasirodymų, jos vadovaujamas būrelis rengė Jonines, Užgavėnes ir kitas šventes, rinko etnografinę medžiagą.
Prieš 30 ir daugiau metų apie folklorą nei Lenkijoje, nei Lietuvoje nebuvo daug kalbama.
Lietuvoje prasidėjęs folklorinis studentų ir inteligentų judėjimas buvo tarsi pasipriešinimas oficialiai vykdomai „dainų ir šokių“ politikai.
Šis judėjimas prisidėjo ir prie nepriklausomybės atgavimo.
Punsko ir Seinų krašte folkloru tuomet mažai domėtasi. Aldona Vaicekauskienė viena iš pirmųjų mūsų krašte pradėjo gaivinti ir puoselėti etninę kultūrą.
Beveik visą savo gyvenimą A. Vaicekauskienė savo žinias stengėsi panaudoti visuomeniniams reikalams:
kuriant muziejų, ruošiant Atvelykio varžytuves, rengiant kalendorines šventes, mokymus. Ji daug dešimtmečių dirba šį darbą ir yra įsitikinusi, kad jis reikalingas.
A. Vaicekauskienės gyvenimas ir veikla buvo ir yra glaudžiai susijusi su Lenkijos lietuvių etninės kultūros draugija (LLEKD).
Atgimimo pradžioje Lietuvoje įsisteigė Etninės kultūros draugija. Tai buvo akstinas ką nors panašaus įkurti ir mūsų krašte.
Tuomet čia veikė du folkloro ansambliai Punske ir vienas Dusnyčioje, Punsko senojoje klebonijoje veiklą pradėjo liaudiška seklyčia, rengiama buvo Rasos šventė.
Steigiamasis Lenkijos lietuvių etninės kultūros draugijos suvažiavimas įvyko 1997 metų lapkritį. Draugijai Aldona Vaicekauskienė vadovavo 25-erius metus – nuo jos įsikūrimo iki 2022-ųjų.
LLEKD puoselėja lietuvių etninę kultūrą, papročius, rengia lietuvių kalendorines šventes, vakarones, paskaitas, Velykų meno varžytuves, Joninių šventę, kraštotyros ekspedicijas.
Draugijos folkloro ansambliai:
Alna, Gimtinė, Šalcinėlis, Šalcinukas dalyvauja Vilniaus etninės muzikos šventėje Skamba, skamba kankliai.
Draugija rūpinasi dirbtuvėmis Šimtavirvis bei muziejumi Senoji klebonija.
Galima pasidžiaugti, kad muziejui pavyko surinkti tokių eksponatų, kurių norėtų turėti žinomi Lietuvos muziejai.
Senosios klebonijos rinkiniai buvo rodyti ne vienoje parodoje Lenkijoje ir Lietuvoje (Tauragėje, Vilniuje, Vengoževe, Kaune ir kt.).
Gerai, kad šie eksponatai neguli kur nors saugyklose, o turi „antrą gyvenimą“.
