Artėjanti kalendorinė vasara vis labiau vilioja galimybe atsivėsinti ežere, jūroje ar upėje. Tačiau plaukimo žinovai sako, jog maudymosi meto pradžioje atviruose vandens telkiniuose gyventojų neretai tyko pavojai. Buvęs Lietuvos plaukimo rinktinės narys, dabar – triatloninkas ir plaukikas atviruose vandenyse Povilas Strazdas pasakoja, kuo tokie telkiniai skiriasi nuo uždarų baseinų, išskiria pagrindines pirmųjų maudynių pavojus ir dalijasi patarimais, kaip tinkamai pasiruošti.

 „Atviri vandenys nuo uždarų skiriasi nepastoviomis sąlygomis. Ežerai, upės ir jūros yra nenuspėjami – srovės, bangos, vėjas ir temperatūra gali nuolat keistis. Skirtingai nuo baseinų, juose gali būti nepastovus gylis, o dugnas – klampus ar akmenuotas. Be to, atviruose telkiniuose vandens skaidrumas dažnai būna prastas, o tai apsunkina juose esančių kliūčių pastebėjimą“, – sako P. Strazdas.

Šaltas vanduo – pavojus kūnui

Anot eksperto, vis dar vyrauja klaidingas įsitikinimas, jog prie šalto vandens keliamo diskomforto kūnui priprantama greičiau, kai į jį įšokstama arba įbėgama. Priešingai – įšokus į po žiemos neįšilusį ežerą ar upę kyla labai didelė hipotermijos rizika.

„Šaltas vanduo mūsų kūnui gali sukelti šoką, kai kūno temperatūra nukrinta iki žemesnės nei reikia normaliai kūno veiklai palaikyti. Tuomet paveikiamas kvėpavimas ir širdies veikla, vėliau gali kilti stresas dėl gręsiančio skendimo pavojaus, nes tampa sunku išsilaikyti vandens paviršiuje ar grįžti į krantą“, – teigia triatlonininkas.

Pasak P. Strazdo, siekiant sumažinti šalto vandens poveikį kūnui labai svarbu tinkamai pasiruošti ir jokiais būdais nešokti į vandenį:

„Geriausia pradėti palaipsniui įpratinant kūną prie šalto vandens. Jei planuojate užsiimti vandens sportu, naudokite hidrokostiumą, kuris neleis jums sušalti. Ir svarbiausia – visada stebėkite savo organizmo reakciją bei nedelsdami išlipkite iš vandens, jeigu jaučiate šaltį ar diskomfortą. Tai, jog kūnas šąla, pirmiausia išduoda jaučiamas drebulys, pasidaro sunku judėti, o sustingus žandikauliui – ir kalbėti.

Be to, sušalus ima šviesėti ar net mėlti oda. Apie kūno sunkumus praneša ir kvėpavimo sutrikimai, kuomet trūksta oro arba kvėpavimas tampa labai greitas ir paviršutiniškas. Galvos svaigimas irgi gali būti dehidratacijos ar pervargimo ženklas. O pajutus širdies ritmo sutrikimus ar skausmą krūtinės srityje būtina nedelsiant išlipti iš vandens.“

Plaukimą apsunkina neparuošti raumenys

Žiemos metu, jei nelankomos plaukimo pamokos, mūsų kūno raumenys susilpnėja. P. Strazdo teigimu, tai taip pat kelią pavojų maudymosi sezono pradžioje: „Jei mūsų kūnas nėra tinkamai paruoštas, galime patirti raumenų spazmus, mėšlungį. Jų rizika ypač padidėja maudantis šaltame vandenyje, o tai apsunkina plaukimą ir padidina skendimo pavojų.“

Žinovas išskiria keletą tempimo pratimų, padėsiančių sušildyti raumenis, padidinti lankstumą ir sumažinti susižalojimų riziką. Tiesa, juos būtina atlikti švelniai, vengiant staigių judesių:

• Kaklo tempimas. Atsistokite arba atsisėskite tiesiai. Švelniai palenkite galvą į vieną pusę lyg bandydami ausį priartinti prie peties. Tuo pat metu priešingą ranką pridėkite prie liemens ir spauskite žemyn. Laikykite 20-30 sekundžių, tuomet pakeiskite puses.

• Pečių apšilimas. Atsistokite tiesiai, rankas nuleiskite šonuose. Lėtai sukite pečius pirmyn, po to – atgal. Koordinacijai pagerinti taip pat pabandykite sukti abi rankas skirtingomis kryptimis.

• Krūtinės tempimas. Atsistokite šalia sienos, medžio ar stulpo, sulenktą ranką padėkite ant pasirinkto objekto pečių aukštyje. Lėtai pasukite kūną sulenktai rankai priešinga kryptimi, kol pajusite tempimą krūtinėje. Laikykite 20-30 sekundžių, vėliau pakartokite su kita ranka.

• Kojų tempimas. Atsistokite tiesiai, vieną koją sulenkite per kelį ir pakelkite už savęs. Prilaikykite koją ranka ir švelniai tempkite link sėdmenų. Laikykite 20-30 sekundžių, po to pakartokite su kita koja.

Jei, visgi jaučiate, jog jums trūksta plaukimo įgūdžių, P. Strazdas pataria kreiptis pagalbos į kvalifikuotus specialistus. Šiuo metu vykdoma nacionalinės reikšmės programa „Mokėk plaukti ir saugiai elgtis vandenyje“, kurios metu Lietuvos moksleiviai jau mokosi plaukimo įgūdžių, kad vasarą pasitiktų saugesni. Šiemet jos didžiuoju partneriu tapus bendrovei „Vivus Finance“ siekiama, kad ne tik vaikai, bet ir kuo daugiau Lietuvos gyventojų įgytų žinių apie plaukimą ir saugų elgesį vandenyje.

Pažinti vandens telkinį – būtina

Vis dėlto, norint saugiai pradėti maudymosi sezoną svarbu ne tik kūno paruošimas. P. Strazdas atkreipia dėmesį ir į paslaptingą dugną: „Maudydamiesi mums nepažįstamame vandens telkinyje didėja rizika susižeisti arba nuskęsti, mat dugne gali būti paliktų šiukšlių ar kitų daiktų liekanų. Grėsmę taip pat gali kelti ir srovės ar augmenija.“

Anot jo, prieš maudynes labai svarbu apžiūrėti vietovę, jeigu yra galimybė – pasikalbėti su vietiniais, kurie gali suteikt naudingų žinių apie konkretų telkinį:

„Pirmiausia ieškokite ženklų apie gylį, sroves, pavojingas vietas, temperatūrą, apsidairykite, ar yra gelbėtojų stotis. Nepažįstamose vietose geriausia nesimaudyti vieniems – kartu pasikvieskite draugą ar kitą artimąjį. Taip pat svarbu visada su savimi turėti pakankamai geriamo vandens ir jokiais būdais nesiartinti prie telkinio, jei vartojote alkoholio ar kitų kenksmingų medžiagų.“

P. Strazdas taip pat pažymi, jog nors visi šie pavojai gali kelti grėsmę įvairaus amžiaus žmonėms, kai kurios gyventojų grupės yra labiau pažeidžiamos.

„Vaikai, kurie nebuvo tinkamai supažindinti su saugaus elgesio vandenyje ir prie jo taisyklėmis, gali negebėti tinkamai sureaguoti nelaimės atveju. Jie dažnai panikuoja, nežino, kaip elgtis ir į ką kreiptis. Vyresnio amžiaus žmonės gali būti mažiau fiziškai pajėgūs greitai reaguoti į pavojus. O gyventojai, sergantys, pavyzdžiui, širdies ligomis, yra gerokai jautresni staigiems temperatūros pokyčiams. Todėl šioms trims amžiaus grupėms itin svarbu atsargumas, tinkamas pasiruošimas ir gebėjimas atkreipti dėmesį į aplinkos ir savo kūno siunčiamus pavojaus signalus“, – teigia profesionalas.