Socialinės apsaugos ir darbo ministerija (SADM) skaičiuoja, jog jau 2027 m. vidutinė senatvės pensija sudarys 54 proc. vidutinio šalies darbo užmokesčio, o vidutinė senatvės pensija su būtinuoju stažu – 58 proc. vidutinio šalies darbo užmokesčio „į rankas“. SADM duomenys, remiantis Finansų ministerijos ekonominės raidos prognoze ir „Sodros“ duomenimis rodo, kad tiek vidutinė senatvės pensija, tiek vidutinė senatvės pensija su būtinuoju stažu, per pastaruosius ketverius metus išaugo 59 proc. Vidutinė senatvės pensija pusę vidutinės algos pasieks per porą metų, nors planuota rodiklį pasiekti 2030 m.
Socialinės apsaugos ir darbo ministrė Monika Navickienė sako, kad pensijų augimas per pastaruosius ketverius metus yra svariai didesnis, lyginant su ankstesniais laikotarpiais.
„Per ketverius kadencijos metus pavyko pasiekti bene 60 proc. pensijų augimą. Dabar vidutinė senatvės pensija sudaro 44 proc. vidutinio darbo užmokesčio, o turint būtinąjį stažą – 47 proc. vidutinio darbo užmokesčio „į rankas“. Tai leis mums greičiau pasiekti tikslą, kad vidutinė senatvės pensija sudarytų bent pusę vidutinės algos gaunamos „į rankas“. Mūsų skaičiavimai rodo, kad išlaikius tokį patį prioritetą pensijų augimui, tą galima pasiekti per porą metų“, – sako M. Navickienė.
Vyriausybė yra įsipareigojusi iki 2030 m. pasiekti, kad vidutinė senatvės pensija sudarytų 50 proc. vidutinio darbo užmokesčio „į rankas“. Nustatytas papildomas individualiosios pensijų dalies indeksavimas užtikrina nuoseklų artėjimą tikslo link.
Ministerija skaičiuoja, jog šiemet vidutinės senatvės pensijos gavėjų pajamos augs beveik 700 eurų per metus, nes vidutinė senatvės pensija didėjo beveik 11 proc. arba 58 eurais, t. y. nuo 538 eurų iki 596 eurų. Gaunančiųjų vidutinę senatvės pensiją turint būtinąjį stažą pajamos 2024-aisiais padidės daugiau nei 750 eurų per metus. Vidutiniškai pensija su būtinuoju stažu šiemet auga apie 11 proc. arba 63 eurais – nuo 574 iki 637 eurų.
Be to, kasmet planuojant biudžetus, papildomai bus planuojamas ir papildomas individualiosios pensijos dalies didėjimas. Pensijų įstatymas įpareigoja papildomai didinti individualiąją pensijų dalį, jei kalendoriniais metais planuojamas teigiamas Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto rezultatas, o pagyvenusių asmenų skurdo rizikos lygis yra didesnis kaip 25 proc. ir (arba) vidutinės senatvės pensijos santykis su šalies darbo užmokesčiu yra mažesnis kaip 50 proc. Papildomo indeksavimo taisyklė leis pensijas didinti dar sparčiau.
Taip pat pensijos reikšmingai didės senjorams, kuriems pripažinta sunki negalia. Liepos mėnesį, kai „Sodra“ visiškai pasirengs įgyvendinti negalios reformą, 70–100 proc. dalyvumo netekę senjorai pradės gauti padidintas pensijas. Jiems senatvės pensijos didės nuo 7 iki 50 procentų.
Ministerijos skaičiavimais, 2027 m. vidutinė senatvės pensija sieks 831 eurą ir sudarys 54 proc. vidutinio darbo užmokesčio, o vidutinė senatvės pensija su būtinuoju stažu – 898 eurus ir sudarys 58 proc. vidutinio darbo užmokesčio „į rankas“. Vidutinė pensija sudarytų pusę vidutinės algos, gaunamos į rankas, per porą metų: vidutinė senatvės pensija su būtinuoju stažu siektų 52 proc. vidutinio darbo užmokesčio jau 2025 m., vidutinė senatvės pensija 51 pro. Vidutinio darbo užmokesčio siektų 2026 m.
Pensijos per ketverius metus išaugo kone 60 proc.
2023 m. vidutinė senatvės pensija padidėjo nuo 483 eurų iki 539 eurų, t. y. 56 eurais, o vidutinė senatvės pensija su būtinuoju stažu – nuo 513 iki 574 eurų, t. y. 61 euru.
2022 m. pensijos buvo didintos du kartus: sausį ir liepą. Bendrai paėmus, pensijų augimas 2022 m. buvo 16-17 proc., t. y. vidutinė senatvės pensija padidėjo nuo 413 eurų iki 483 eurų (70 eurų), o vidutinė senatvės pensija su būtinuoju stažu – nuo 441 iki 513 eurų (72 eurais).
2021 m. pensijos vidutiniškai didėjo apie 10 proc. Vidutinė senatvės pensija padidėjo nuo 376 eurų iki 413 eurų, t. y. 37 eurais, o vidutinė senatvės pensija su būtinuoju stažu – nuo 400 iki 441 euro, t. y. 41 euru.
Pensininkų organizacijos ir institucinis bendradarbiavimas
Šiandien Lietuvos mokslų akademija ir Nacionalinė trečiojo amžiaus universitetų asociacija pasirašė bendradarbiavimo sutartį mokslinėje, kultūrinėje ir edukacinėje srityse. Bus bendradarbiaujama vykdant mokslo žinių sklaidos, kultūrinius ir meno projektus bei programas, organizuojant bendras paskaitas, švietimo programas, dalykinius susitikimus, kultūrinius bei meno renginius.
Primename, kad penktadienį atsinaujinusi Vyresnio amžiaus žmonių reikalų taryba veiklą pradėjo su nauju vadovu – tarybos pirmininku tapo Pranas Ulozas, Lietuvos politinių kalinių ir tremtinių bendrijos tarybos pirmininkas. 2022 m. atsinaujinusi ir atstovaujamų organizacijų ir institucijų ratą išplėtusi Vyresnio amžiaus žmonių reikalų taryba, svariai prisideda prie vyresnio amžiaus žmonių politikos formavimo ir įgyvendinimo, platesnio ir nuoseklesnio bei kokybiškesnio vyresnio amžiaus žmonėms aktualių klausimų sprendimo.
