Prezidentas Gitanas Nausėda penktadienį pasirašė Socialinio draudimo pensijų įstatymo pakeitimus.
Šiuo įstatymu tęsiamas papildomas pensijų didinimas, kuris pagal 2019 metais Prezidento inicijuotą įstatymą buvo vykdomas 2020 ir 2021 metais.
Šalies vadovas kėlė tęstinio spartesnio pensijų indeksavimo modelio būtinybę dar XVIII Vyriausybės formavimo metu, o vasarą aptarė šį modelį su socialinės apsaugos ir darbo ministre Monika Navickiene ir senjorų organizacijų atstovais.
Šalies vadovas pažymi, kad bendrai su Vyriausybe atliktas svarbus ir kryptingas darbas ilgainiui padės užtikrinti, kad vyresnio amžiaus žmonių gyvenimo kokybė Lietuvoje priartėtų prie Vakarų Europos standarto.
„Turime pasiekti, kad nė vienas pensininkas Lietuvoje nepatirtų absoliutaus skurdo, o pensijos būtų adekvačios ir užtikrintų orų žmonių gyvenimą. Socialinio draudimo pensijų ir vidutinio darbo užmokesčio santykis Lietuvoje turi pasiekti 50 proc.“, – sakė šalies vadovas.
Senyvo amžiaus žmonių gerovė ir jų skurdo mažinimas – vienas iš Prezidento veiklos prioritetų. Spartesnis pensijų didinimas – svarbiausias instrumentas mažinti pensininkų skurdui. 2020 m. duomenimis, pensininkų skurdo rizika siekė 39,5 proc. ir buvo daug didesnė nei bendra šalies skurdo rizika (20,9 proc.), o 5,2 proc. Lietuvos pensininkų gyveno absoliučiame skurde.
Įsigaliojus šiems pensijų įstatymo pakeitimams bus intensyviau siekiama, kad nė vienas garbaus amžiaus Lietuvos gyventojas nepatirtų absoliutaus skurdo.
Keičiant pensijų apskaičiavimo tvarką, bendroji pensijos dalis turintiesiems skirtingą stažą bus artinama prie minimalių vartojimo poreikių dydžio. Tai padės toliau mažinti vyresnio amžiaus asmenų skurdą. O individualios pensijos dalies papildomas indeksavimas ir sumokėtų socialinio draudimo įmokų įtakos jai didinimas užtikrins didesnį socialinį teisingumą.
Įgyvendinus šį įstatymą vidutinė socialinio draudimo senatvės pensija 2022 m. sieks 465 Eur, 2023 m. – 505 Eur, 2024 m. – 544 Eur.
Palaikydamas šį valdančiosios koalicijos atliktą darbą Prezidentas pabrėžia, kad būtina ir toliau gerinti senjorų padėtį. Tarp svarbiausių tolesnių uždavinių šalies vadovas pabrėžia didesnį vyresnio amžiaus žmonių įtraukimą į darbo rinką, didesnį sveikatos ir sveikatinimo paslaugų jiems prieinamumą ir kokybę, mokymosi visą gyvenimą galimybių plėtrą.
