Vidaus reikalų ministrė Agnė Bilotaitė pristatė Civilinės saugos stiprinimo ir plėtros programą, kurioje numatytos pagrindinės civilinės saugos plėtros kryptys ir konkrečios priemonės iki 2030 m. Civilinės saugos programos įgyvendinimui numatyta apie 243 mln. eurų.
„Ši programa ne tik taps aiškiu kelrodžiu, kaip stiprinsime civilinę saugą – programoje taip pat numatytas ir jos įgyvendinimui reikiamas finansavimas. Sukurti šio laikmečio iššūkius atitinkančią Civilinės saugos stiprinimo programą paskatino nesaugi kaimynystė ir iš to kylančios karinės ir hibridinės grėsmės; taip pat nesaugi Astravo atominė elektrinė bei karo Ukrainoje pamokos“, – teigia vidaus reikalų ministrė Agnė Bilotaitė.
Civilinės saugos programa apima priedangų infrastruktūros plėtrą, Perspėjimo sistemos tobulinimą ir gyventojų informavimo stiprinimą, krizių valdymo ir civilinės saugos sistemos subjektų parengties didinimą, Sveikatos apsaugos sistemos atsparumo stiprinimą, civilinės saugos pagalbos komandų formavimą ir kt.
Pasak ministrės A. Bilotaitės, civilinė sauga – tai ne vienos valstybės institucijos atsakomybės sritis. Į pasirengimą krizinėms ir ekstremaliosioms padėtim įtrauktos ir kitos institucijos (Sveikatos apsaugos, Aplinkos, Energetikos ministerijos); šioje srityje ypač svarbus ir savivaldos vaidmuo.
„Ėmėmės iš esmės modernizuoti civilinės saugos sritį ir per šią Vyriausybės kadenciją padarėme didžiulį proveržį. Prieš metus parengėme civilinės saugos koncepciją, kuri paklojo pamatus Civilinės saugos stiprinimo ir plėtros programai. Ši programa iki 2030 metų padės užtikrinti jau pradėtų mūsų darbų tęstinumą“ – sako vidaus reikalų ministrė.
Jau baigiamas įgyvendinti ir 5 metų trukmės kompleksinis priemonių planas, skirtas pasirengimui galimai avarijai Baltarusijos AE. Pagal jį pirmą kartą šalies istorijoje skirtas finansavimas savivaldybėms, esančioms radiacinio pavojaus zonoje – iš viso daugiau nei 90 mln. eur.
