Pirmadienis, 21 liepos, 2025
  • Saulės arkliukai
    • Diskusijos
    • Gyvoji tradicija
    • Etninės kultūros paveldas
    • Kultūros teorijų labirintai
    • Iš mokslo tyrimų
    • Ugdytojai ir ugdytiniai
    • Profesijos
    • Subkultūros
    • Kitos kultūros
    • Kūryba
    • Mes skaitome knygas
    • Margos pievos: renginiai
    • Keliauk lėtai: tėvynės pažinimas
    • Praktiniai patarimai
    • Iš mados istorijos
    • Mados tinklarastininkas
    • Fotogalerijos
    • Redakcija
  • Renginiai
  • Reklama
  • Turinys
  • Apie Alkas.lt
  • Paremkite Alką
Alkas.lt
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
    • Pareiškimai
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Žinyčia
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
    • Pareiškimai
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Žinyčia
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai
No Result
View All Result
Alkas.lt
No Result
View All Result
Pradžia Gamta ir žmogus Gamta ir ekologija

Pradėtas sodinti pirmasis vardinis 40 tūkst. medžių neliečiamas miškas

www.alkas.lt
2024-04-25 08:00:00
0
Miškasodis | COBALT nuotr.

Miškasodis | COBALT nuotr.

Savaitgalį Švenčionių rajone buvo pradėtas sodinti pirmasis Lietuvoje  40 tūkst. medžių vardinis neliečiamasis miškas. Jis pavadintas rėmėjo – advokatų profesinės bendrijos „COBALT“ vardu.

Pirmojo miškasodžio dalyviai apsodino 1,8 ha teritorijos liepomis, beržais, šermukšniais, eglėmis ir kitais medžiais. Siekis – pasodinti ir puoselėti 10 ha ploto mišką, kuris niekada nebus kertamas medienos gavybos tikslais. Toks advokatų kontoros sprendimas padės jai tapti klimatui neutralia organizacija iki 2050 m.

Siekiant prisidėti prie bendro Europos Sąjungos tikslo mažinti žalingą žmogaus poveikį gamtai, advokatų profesinės bendrija „COBALT“ šiemet paskelbė vieną iš pagrindinių tvarumo tikslų, kurio sieks iki 2050 m. – tapti neutralaus poveikio klimatui organizacija.

Tikslą įprasmina 2024 m. balandžio 17 d. pasirašytas susitarimas dėl projekto su Nacionaliniu neliečiamojo miško paramos fondu. Šis susitarimas – tai daugiau nei dešimtmetį truksiančio bendradarbiavimo pradžia.

Per numatytą laikotarpį fondui bus suteikta beveik 80 000 eurų parama, apsodintas privatus 10 ha arba 40 tūkstančių medžių miškas.

Miškasodis | COBALT nuotr.
Miškasodis | COBALT nuotr.

Vis daugiau dėmesio skiriama miškams

„Esame bene viena pirmųjų advokatų kontorų Baltijos šalių regione, kuri pradėjo įgyvendinti konkretų projektą, skirtą mažinti klimato kaitą. Mūsų kolektyvas ir klientai labai teigiamai vertina šias pastangas.

Viliamės, kad šiuo pavyzdžiu pavyks įkvėpti ir daugiau organizacijų padaryti Lietuvą žalesnę. Liūtys Dubajuje, sausros Maroke, sniegas balandžio mėnesį Lietuvoje priminė, kad turime imtis konkrečių veiksmų.

Investuojame į naujo miško auginimą, taip siekdami iki 2050 metų tapti daugiau gamtai duodančia, nei imančia organizacija“, – sako dr. Irmantas Norkus, „COBALT“ vadovaujantis partneris.

Miškų sodinimas, vystymas ir saugojimas yra viena iš veiksmingiausių priemonių, padedančių absorbuoti šiltnamio efektą sukeliančių dujų emisijas bei vystyti biologinę įvairovę.

Remiantis šių dienų duomenimis, pirminiu įvertinimu, numatyto dydžio miško sodinimas jau 2034 m. turėtų leisti kompensuoti apie 40% „COBALT“ veiklos sukuriamų emisijų, o iki 2050 m. – tapti neutralia klimatui organizacija.

Skaičiavimai atlikti remiantis 2022 m. duomenimis, kai buvo nustatyta, kad dėl įmonės veiklos į aplinką pateko 533 tonų (visų apimčių) anglies dioksido emisijų.

Tikslą žadama peržiūrėti vidutiniu laikotarpiu, atsižvelgiant į organizacijos emisijų pokyčius ir naujausią prieinamą metodologiją.

Miškasodis | COBALT nuotr.
Miškasodis | COBALT nuotr.

Miškasodyje dalyvavo ir komanda

Nors miško kūrimas ir puoselėjimas bus vykdomas ne vieną dešimtmetį, pirmas žingsnis nauja kryptimi simboliškai svarbus tiek organizacijai, tiek ir jos darbuotojams.

Šia proga balandžio 19 d. „COBALT“ darbuotojai susibūrė miškasodžiui savo sklype. Sumanymas įtraukė ir kitų įmonių komandas, su kuriomis kartu buvo pasodinta 6 500 medelių.

Advokatų kontoros komandai tai ne tik galimybė savomis rankomis prisidėti prie ilgalaikio projekto starto, bet ir įkvėpimas apsvarstyti, koks yra žmogaus poveikis klimatui, kaip kiekvienas gali prisidėti prie gamtos gerovės puoselėjimo.

„COBALT“ vardu pavadintame sklype nauji medžiai bus sodinami etapais: kasmet planuojama pasodinti po vidutiniškai 4 000 naujų medžių sodinukų.

Jie bus parenkami atsižvelgiant į sklypo dirvožemio, kraštovaizdžio bei hidrologines savybes, taip siekiant, kad numatytame plote iškiltų įvairiaamžis ir įvairiarūšis miškas, kuris kiekvienais metais iš atmosferos absorbuos vis daugiau anglies dioksido.

Miškasodis | COBALT nuotr.
Miškasodis | COBALT nuotr.

Fondo tikslas – po medį kiekvienam Lietuvos gyventojui

„COBALT“ remiamo fondo užsibrėžta riba – iki 2050-ųjų pasodinti 3 milijonus medžių – bent po vieną kiekvienam Lietuvos gyventojui, sako Remigijus Lapinskas, Nacionalinio neliečiamojo miško fondo įkūrėjas.

Per kelerius fondo veiklos metus jau pasodinta beveik 100 0000 medelių 40-yje hektarų įvairiose Lietuvos vietose esančių sklypų. Tokiu būdu ne tik atkuriamos žaliosios zonos, žvėrims ir paukščiams kuriami žalieji koridoriai, tačiau kovojama ir su klimato kaita, nes kiekvienas medis vidutiniškai per metus sugeria apie 10 kilogramų CO2 emisijų.

„Nacionalinį neliečiamojo miško fondą įkūrėme tam, kad didintume Lietuvos miškingumą. Mūsų nuomone, jis turėtų būti bent 40 proc. Lietuvos teritorijos.

Įsigyjame arba priimame dovanojamus sklypus ir juose sodiname mišką, kuris niekada nebus kertamas medienos gavybos tikslais. Tokį įsipareigojimą patvirtina ir visos su Nacionaliniu neliečiamojo miško fondu bendradarbiaujančios įmonės ar organizacijos.

Jau pradėjome sodinti pirmąjį vardinį – „COBALT“ vardu pavadintą – neliečiamąjį mišką. Tačiau tikrai ne paskutinis: kviečiame ir kitas įmones, įstaigas ir organizacijas bendradarbiauti su mūsų fondu, kad tokių miškų būtų kuo daugiau“, – sako fondo steigėjas R. Lapinskas.

Pasak R. Lapinsko, advokatų kontoros „COBALT“ sprendimas skirti kasmetinę paramą yra didelis žingsnis link šio tikslo ir solidi pagalba. Gaunant periodinę paramą lengviau rengti sklypų ir sodinukų pirkimą miško sodinimo darbams, pasodinto miško priežiūrai.

Spausdinti 🖨

Susiję straipsniai:

  1. Visuotinis miškasodis: daugiau nei 1,5 tūkst. žmonių įveisė mišką 50 žemės sklypų
  2. Prasidėjo aplinkosauginis vajus „Miškas“
  3. Senuosius miškus saugančiam „Sengirės fondui“ paaukota rekordinė 100 tūkst. eurų suma
  4. Nacionalinio susitarimo dėl miškų dokumentas – jau netrukus
  5. Neringa kviečia į šventinį miškasodį
  6. Ką atsinešei į gamtą – išsinešk atgalios
  7. Miškininkai kviečia į miškasodį: bus įveistas rekordinis naujų miškų plotas
  8. Miškų kirtimų norma Lietuvoje lieka tokia pati
  9. NVO kreipėsi į politikus dėl biodegalų gamybos žalingo poveikio aplinkai
  10. Už mieste turėtą žemę galės būti atlyginama mišku
  11. Pasodink vietinį ąžuolą – sukursi aplinką šimtams gyvybės rūšių. Pasodink atvežtinę eglę – sukursi dykumą
  12. Valstybė išperka didžiausią ekologinę vertę turinčius miško sklypus
  13. Bus steigiamas naujas Germanto regioninis parkas
  14. Pasikeitė miško kirtimo taisyklės
  15. Pažintiniai takai jau laukia lankytojų: kur šiemet žingsniuoti su batais, o kur – basomis?

Siūlomi vaizdo įrašai:

ALKO TURINYS

Parašykite komentarą Atšaukti atsakymą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Naujienos

Atnaujinta geležinkelio atšaka
Lietuvoje

Pratybose išbandytas perdislokavimas į Pabradės poligoną

2025 07 21
Ukrainos gynėjų vaikų vasaros stovykla
Lietuvoje

Prezidentas atidarė Ukrainos gynėjų vaikų vasaros stovyklą

2025 07 21
Pasieniečiai padeda Latvijos kolegoms
Lietuvoje

Dar 8 pasieniečiai išvyko saugoti Latvijos sienos su Baltarusija

2025 07 21
Valgyklų atnaujinimas
Lietuvoje

Kariuomenės valgyklų atnaujinimui KAM skiria 8,6 mln.

2025 07 21
Mokinių sveikatos patikra
Gamta ir žmogus

Profilaktinė vaikų patikra vasarą – mažiau steso ir rūpesčių

2025 07 21
Gėlynai
Gamta ir žmogus

Baltijos sostinės varžosi dėl gražiausio gėlyno

2025 07 21
Paspirtukas | Alkas.lt, A. Sartanavičiaus nuotr.
Lietuvoje

Daugėja gaisrų dėl netinkamo ličio jonų baterijų naudojimo

2025 07 21
Grįžta tradicinė kuprinių svėrimo akcija
Lietuvoje

Dėl paramos mokiniams metas kreiptis jau dabar

2025 07 21

SKAITYTOJŲ PASTABOS

  • Kęstutis K.Urba apie K. Urba. Baltų raida ir virsmai
  • Rimvydas apie K. Urba. Baltų raida ir virsmai
  • Kęstutis K.Urba apie K. Urba. Baltų raida ir virsmai
  • Rimvydas apie K. Urba. Baltų raida ir virsmai

NAUJAUSI STRAIPSNIAI

  • Pratybose išbandytas perdislokavimas į Pabradės poligoną
  • Struvės geodezinis lankas: neįtikėtina Žemės matavimo istorija jau 20 metų UNESCO Pasaulio paveldo sąraše
  • Prezidentas atidarė Ukrainos gynėjų vaikų vasaros stovyklą
  • Dar 8 pasieniečiai išvyko saugoti Latvijos sienos su Baltarusija

Kiti Straipsniai

Struvės geodezinis lankas: neįtikėtina Žemės matavimo istorija jau 20 metų UNESCO Pasaulio paveldo sąraše

Struvės geodezinis lankas: neįtikėtina Žemės matavimo istorija jau 20 metų UNESCO Pasaulio paveldo sąraše

2025 07 21
Grįžta tradicinė kuprinių svėrimo akcija

Dėl paramos mokiniams metas kreiptis jau dabar

2025 07 21
Telefonas

Pagrindinės taisyklės, užtikrinant telefono apsaugą

2025 07 20
Ausinės

Ką gali išgirsti išmanieji įrenginiai?

2025 07 20
Banko kortelės

Pirmieji veiksmai, pametus ar radus mokėjimų kortelę

2025 07 20
ANBO-I: nuo pirmojo skrydžio iki Lietuvos aviacijos šimtmečio | etm.lt nuotr.

ANBO-I: nuo pirmojo skrydžio iki Lietuvos aviacijos šimtmečio

2025 07 20
Vyksta Žagarės Vyšnių šventė

Vyksta Žagarės Vyšnių šventė!

2025 07 19
Kaip elgtis apsipirkus maisto prekių parduotuvėje?

Įdomioji matematika: ką pajūryje žmonės perka dažniau ir gausiau

2025 07 19
Telefonas

Daugėjant ryšio trikdžių, telefone atlikite vieną veiksmą

2025 07 19
Autosmilgos plastikinės dėžės

Panevėžyje gaminamos dėžės, kurios laikosi metų metus

2025 07 19

Skaitytojų nuomonės:

  • Kęstutis K.Urba apie K. Urba. Baltų raida ir virsmai
  • Rimvydas apie K. Urba. Baltų raida ir virsmai
  • Kęstutis K.Urba apie K. Urba. Baltų raida ir virsmai
  • Rimvydas apie K. Urba. Baltų raida ir virsmai
  • Kęstutis K.Urba apie K. Urba. Baltų raida ir virsmai
 
 
 
 
 
Kitas straipsnis
Tirdami šaltinius, daug sužinome apie požeminį vandenį | am.lrv.lt nuotr.

Tirdami šaltinius, daug sužinome apie požeminį vandenį

Sekite mus Feisbuke

Naujienos | Nuomonių ratas | Kultūra
Visuomenė | Gamta ir žmogus | Mokslas
Skaitiniai | VideoAlkas | Visi rašiniai | Paremkite Alką
 Pradžia

Alkas.lt su Jūsų parama – už lietuvišką Lietuvą!

Furnitūra | fs22 mods | ket testai | Farming Simulator 25 mods | Inbank vartojimo paskolos | FS25 | fs25 mods | DARBO SKELBIMAI

 

© 2011 Alkas.lt - Visos teisės saugomos. | Svetainę kūrė - Studija 4D

  • Saulės arkliukai
  • Renginiai
  • Reklama
  • Turinys
  • Apie Alkas.lt
  • Paremkite Alką
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
    • Pareiškimai
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Žinyčia
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai