Aplinkos ministerija parengė Daugiabučių gyvenamųjų namų ir kitos paskirties pastatų savininkų bendrijų įstatymo, Viešųjų įstaigų, Civilinio kodekso, Sodininkų bendrijų, Žemės ir Žemės reformos įstatymų pataisas, išplėsiančias nekilnojamojo turto savininkų galimybes valdyti jų bendrojo naudojimo objektus.
Priėmus siūlomus pakeitimus bendrijas galės steigti ir gyvenamųjų, ir negyvenamųjų pastatų butų ir kitų patalpų savininkai, taip pat pastatų ir žemės sklypų savininkai, nesvarbu, kokia būtų pastato ar žemės sklypo naudojimo paskirtis.
„Augantis poreikis steigti bendrijas rodo nekilnojamojo turto savininkų sąmoningumą, jų atsakomybę ir norą demokratiškai ir skaidriai spręsti bendrus klausimus. Priėmus keitimus bendrijų įsisteigtų daugiau ir bendrojo naudojimo objektų priežiūra labiau atitiktų jų savininkų ir naudotojų poreikius“, – sako aplinkos viceministrė dr. Daiva Matusevičė.
Šiuo metu galiojančio Daugiabučių gyvenamųjų namų ir kitos paskirties pastatų savininkų bendrijų įstatymo nuostatos daugiausiai pritaikytos daugiabučių gyvenamųjų pastatų butų ir kitų patalpų savininkų poreikiams. Bendrijų negali steigti administracinės, gamybinės ir kitos negyvenamosios paskirties pastatų patalpų savininkai, neatsižvelgta į kai kurias specifines individualių namų savininkų bendrojo naudojimo objektų valdymo sąlygas. Be to, šio įstatymo galiojančios nuostatos taikomos tik pastatų savininkams ir nenumato galimybės žemės sklypų savininkams kartu su pastatų savininkais ar atskirai steigti bendrijas.
Aplinkos ministerija siūlo pakeisti šį įstatymą ir pavadinti Bendrojo naudojimo objektų valdymo steigiant bendriją įstatymu.
Įstatymo pataisose planuojama suteikti galimybę bendrijas steigti visiems šį bendrojo naudojimo objektų valdymo būdą pasirinkusiems nekilnojamojo turto savininkams, o kartu – aiškiau reglamentuoti bendrijų veiklą.
Pataisose siūloma sudaryti galimybę bendrijos nariams samdyti bendrijos administratorių, kuris padėtų bendrijos pirmininkui organizuoti bendrijos veiklą, aiškiau nustatyta atsiskyrimo nuo bendrijos tvarka, patikslinta bendrijos organizuojamų sprendimų priėmimo tvarka, įgalinant šiuolaikinių elektroninių priemonių naudojimą.
Dažna problema, kad dėl daugiabučių gyvenamųjų pastatų savininkų neįsitraukimo priimant sprendimus stabdomi pastato modernizavimo darbai ar naujų projektų įgyvendinimas, todėl parengtose įstatymo pataisose – ir galimybė įteisinti dar vieną daugiabučių gyvenamųjų pastatų butų ir kitų patalpų savininkų bendro naudojimo objektų valdymo formą – viešąją įstaigą.
Statytojui ar butų ir kitų patalpų savininkams bendru sutarimu įsteigus viešąją įstaigą, bendro naudojimo objektai būtų perduoti viešajai įstaigai valdyti, naudoti ir prižiūrėti nuosavybės teise, o butų ir kitų patalpų savininkai taptų viešosios įstaigos dalininkais. Jie ne tik ir toliau naudotųsi bendro naudojimo objektais, bet ir privalėtų apmokėti išlaidas šiems objektams išlaikyti ir išsaugoti, mokėti mokesčius. Viešosios įstaigos valdymas paprastesnis, todėl kai kam galėtų būti patrauklus pasirinkimas. Viešajai įstaigai nuosavybės teise valdant bendro naudojimo objektus, būtų lengviau gauti bankų finansavimą pastato atnaujinimui.
Rengiant teisės aktų pataisas buvo atsižvelgta, kad Sodininkų bendrijų įstatymas taip pat nustato nekilnojamojo turto savininkų bendro naudojimo objektų valdymo būdą steigiant bendrijas, todėl nuspręsta į naują vieningą bendro naudojimo objektų valdymo steigiant bendriją sistemą integruoti ir sodininkų bendrijas, atsisakant specialaus teisinio reguliavimo, taikomo ,,specifinėse“ mėgėjų sodo teritorijose.
Toks teisinis reguliavimas neatitinka faktinės situacijos mėgėjų sodo teritorijose ir nesudaro vienodų sąlygų savininkams įgyvendinti savo teisių. Numatytas pakankamai ilgas pereinamasis laikotarpis – iki 2030 m. pabaigos sodininkų bendrijoms sudaryti ar atnaujinti ir pasitvirtinti bendrojo naudojimo objektų aprašus ir pakeisti savo įstatus pagal Bendrojo naudojimo objektų valdymo steigiant bendrijas įstatymo nuostatas. Pataisose numatyta, kad nuo 2031 m. Sodininkų bendrijų įstatymas nustos galioti, tačiau dabartinės sodininkų bendrijos ir toliau galės veikti bendra tvarka.
Kai kurios Sodininkų bendrijų įstatymo nuostatos, susijusios su reikalavimais sodo sklypuose statomų statinių atstumais iki sklypo ribos reikalavimais ar su medžių ir krūmų sodo teritorijoje sodinimu ir priežiūra, dubliuoja specialiųjų teisės aktų nuostatas – Statybos įstatymą, statybos techninius reglamentus, Želdynų įstatymą ir jį įgyvendinančių teisės aktų nuostatas. Todėl jos į naujos redakcijos įstatymą neperkeltos.
Norint išvengti teisinio reguliavimo spragų ir išsaugoti sodininkų bendrijų narių teisėtus interesus įsigaliojus Bendrojo naudojimo objektų valdymo steigiant bendriją įstatymui, parengtos Žemės įstatymo ir Žemės reformos įstatymų pataisos.
Pavyzdžiui, Žemės įstatymo pataisomis siūloma nustatyti, kad žemės ūkio paskirties mėgėjų sodo žemės sklypų, kurie bus įtraukti į bendrojo naudojimo objektų aprašą ir bendrijos įstatus, paskirties ir žemės naudojimo būdo keitimui bus būtinas bendrojo naudojimo objektų savininkų pritarimas. Tokio pritarimo nereikės, kai žemės ūkio paskirties mėgėjų sodo žemės sklypo paskirtis ir žemės naudojimo būdas bus keičiami į kitą paskirtį ir vienbučių ir dvibučių gyvenamųjų pastatų teritorijos naudojimo būdą. Šia nuostata būtų ribojama galimybė be savininkų pritarimo pakeisti žemės paskirtį ir pastatyti, pavyzdžiui, prekybos centrą ar daugiabutį namą.
