Strateginės aplinkybės
Vakarai daro esminę strateginę klaidą, prognozuodami Rusijos-Ukrainos karo eigą, įvykius ant žemės stebėdami iš savo varpinės ir vertindami per savo suvokimo prizmę. Iš tiesų, karą įmanoma laimėti, ypač dabar.
Tačiau realių pergalės perspektyvų matymui, būtina suvokti Rusiją, Kremliaus režimą ne iš vadovėlių, ne iš ataskaitų, o iš vidaus.
O Rusijos viduje vyksta labai svarbūs įvykiai: bruzda Baškirijos sostinė Ufa ir kiti miestai. Vietos gyventojai mitinguoja ne tik dėl to, kad juos Kremlius naudoja kaip karo mėsą. Rusakalbiai tyčiojasi iš vietos gyventojų, vadina juos „čiurkomis”, „juočkiais”, iškraipo vardus, pavardes, juos surusindami. Tai siutina vietos gyventojus.
Baškirijoje veikia nacionalistų judėjimai, su kurių lyderiais Kremlius dabar mėgina susidoroti. Tačiau tūkstančiai baškirų išėjo į gatves, todėl Maskva priversta mobilizuoti „Omon‘ą” ir kariuomenę padėčiai stabilizuoti.
Suveikus domino efektui, sukilti gali ir kitos fašistinio Kremliaus režimo išnaudojamos ir niekinamos tautos. Šito bijo Maskvos strategai: prisiminkime Zacharovos išpuolį prieš Romos Popiežių, kuris pastebėjo, jog kariauti į Ukrainą siunčiamos čečėnų, buriatų tautos, bet ne rusai.
Baimę Kremliuje sukėlė ir naktinė Ukrainos dronų ataka. Pranešama, jog tai privertė Kremliaus generolus permesti oro gynybos sistemas iš fronto linijos į užnugarį. Sumaištis Rusijos miestuose, degantys uostai, rezervuarai, sproginėjančios cisternos – visa tai kiekvieną rusą verčia drebėti dėl savo gyvybės.
Ir jei tos atakos būtų keletą kartų dažnesnės ir intensyvesnės, Kijevas galėtų išvesti iš rikiuotės ne tik okupantų dalinius Ukrainos teritorijoje, bet ir sprendimų priėmėjus Rusijoje.
Tai yra ypatingai svarbus psichologinis momentas. Kodėl? Todėl, kad teroristinės Rusijos valdovai, Kremliaus klano oligarchai, Putinui pasyviai pritariantys didžiųjų miestų gyventojai iki šiol jautėsi saugūs.
Net ir žūstant tūkstančiams rusų fronte, karas iki šiol vyko ne Rusijos teritorijoje. Todėl buvo galima užzombintai, degtine prašvinkusiai visuomenei įkalti į galvą, kad Kremlius ginasi nuo Vakarų atakos, kuri vyksta Ukrainoje.
Tačiau, jei į orą ims lėkti Maskvos, Peterburgo gamyklos, saugyklos, sproginėti tiltai bei kiti strateginiai objektai, milijonai rusų išsiblaivys ir susisuvoks, jog viso to košmaro galėtų nebūti, jei nebūtų karo.
Karo nebūtų, jei nebūtų Putino. Ir tą dieną, tą akimirką, kai milijonams rusų ateis suvokimas, kad jų laukia arba mirtis Ukrainos laukuose, arba pragaras Rusijoje, ir dėl to kaltas tik Putinas, milijonai rusų išeis į gatves.
FSB yra net paskaičiavusi, koks Rusijos piliečių skaičius gatvėse reikštų, kad režimui atėjo galas, nes kritinis kiekis žmonių rodo, kad Kremlius nebegali pasitikėti net jį ginančiomis jėgos struktūromis. Tai reikš realų valdžios virsmą Kremliuje.
Ir jei FSB strategai suspės įsiutusiai miniai pakišti „atsarginio caro” variantą, režimas turės šansų išlikti. Jei ne – įtūžusi minia, remiama tų pačių nuo karo nukentėjusių kariškių, susidoros su Putinu ir jo gauja baisiau, nei rumunai su Čeušesku ar italai su Musoliniu.
Gaila, kad Vakarai visais įmanomais būdais iki šiol draudė Ukrainai smūgiuoti Rusijos strateginiams ir kariniams objektams, tai reiškė, jog draudė laimėti karą. Tą vakar pastebėjo ir Volodymyras Zelenskis, pareiškęs, kad Vakarai padėjo Ukrainai atsilaikyti, bet galėjo padėti jai laimėti. Ukrainos prezidentas pažymėjo, kad Vakarų neryžtingumas ginkluotės srityje lemia papildomas žūtis Ukrainoje.
Būtent todėl vakar Kremliaus žiniasklaida išplatino dezinformaciją, kurią, talkindama Rusijai, pasauliui perdavė viena didžiausių agentūrų. Pranešime dezinformuojama, jog Ukrainos pajėgos apšaudė Rusijos kontroliuojamą Donecką, o atakos metu žuvo 25 žmonės. Dezinformacija paskelbta remiantis vyriausiojo Donecko srities teroristo Deniso Pušilino kliedesiais.
„Pranešimas“ praskiestas ašaromis ir graudžiomis fotografijomis. Informaciją tiesiai per aplink pasigavo Kremlius, ir jūs tikrai jau žinote, ką jis pareiškė. Na žinoma, kad išpuolis buvo įvykdytas „naudojant Vakarų tiekiamus ginklus”.
Ir visa ši karinė – informacinė operacija skirta būtent tam, kad Vakarai draustų Kijevui smūgiuoti objektams Rusijoje. Būtent dėl to Ukraina ir negali laimėti karo. Tikėkimės, Vakarai išsivalys iš smegenų Kremliaus virusus ir ims su Kijevu koordinuoti smūgius į driskyną.
Atskirai labai nuoširdžiai prašome lietuviškos klikbaitinės žiniasklaidos netalkinti Rusijai ir neplatinti nesvarbu, kad iš Vakarų atėjusios, tačiau Kremliui naudingos dezinformacijos.
Reikšmingi postūmiai
Rusijos pajėgos nuolat didiną puolamųjų veiksmų intensyvumą visoje fronto linijoje, teigiama Didžiosios Britanijos gynybos ministerijos naujausioje apžvalgoje. Manoma, kad atakų intensyvumą lemia įšalusi žemė, leidžianti į priekį judėti sunkiajai technikai.
Šią naktį Rusijos okupantai atakavo Ukrainą 8 „šachedais”. Jie buvo paleisti iš Primorsko-Achtarsko rajono. Visi teroristų dronai buvo sunaikinti.
Per pastarąją parą fronto linijoje įvyko 68 kariniai susirėmimai. Driskiai veržėsi Kupjansko, Limano, Bachmuto, Avdejevkos, Marinkos ir Zaporožės kryptimis.
Chersono kryptimi gynybos Ukrainos pajėgos toliau imasi papildomų priemonių priešakiniam placdarmui plėsti. Nepaisant didelių nuostolių, priešas neatsisako bandymų išstumti ukrainiečių dalinius iš užimtų pozicijų.
Ukrainos karinės oro pajėgos iš oro smogė 9 priešo karių, ginklų ir karinės technikos koncentracijos vietoms Sunaikinta vadavietė, trys artilerijos ir viena priešlėktuvinės gynybos sistema.
Trumpai
NATO pranešė, kad pradeda didžiausias nuo Šaltojo karo laikų pratybas, kuriose dalyvaus apie 90 000 karių. Jų tikslas – treniruotis, JAV kariams stiprinant sąjungininkus Europos šalyse, besiribojančiose su Rusija ir rytiniame aljanso flange.
NATO pranešimuose nemini Rusijos, tačiau svarbiausiame strateginiame dokumente Rusija įvardijama kaip didžiausia ir tiesioginė grėsmė NATO.
NATO pratybos reiškia grįžimą prie Šaltojo karo schemų, teigia Kremlius. „Tokio masto pratybos žymi galutinį ir neatšaukiamą NATO grįžimą prie Šaltojo karo schemų, kai karinio planavimo procesas, ištekliai ir infrastruktūra yra parengti konfrontacijai su Rusija“, – vapėjo Rusijos užsienio teroro reikalų ministro pavaduotojas Aleksandras Gruško.
Žinoma, tai Šaltasis karas. Ten, Kremliuje, reiktų melstis, kad nebūtų prieita prie karštojo karo. Nes Rusija pasaulį užkniso negyvai.
Išsigandęs Putinas pareiškė norą susitikti su pasaulio užribio ir tamsos karalystės – Šė Korėjos klounu Kim Jong Unu. Kadangi Vakarai seniai žino, jog Šė Korėja tiekia ginklus driskynui, demonstratyvus Putino vizitas turi simbolinę prasmę. Dviejų teroristų – diktatorių pozavimas turės neva šiurpinti likusią civilizaciją.
Ukrainoje toliau verda diskusijos dėl 500 000 žmonių mobilizacijos. Volodymyras Zelenskis pasakė, kad dar negali tarti „taip“. Esą Kijevas, nežinodamas ar turės partnerių paramą, negali skelbti mobilizacijos, nes tam reikia didelių finansinių išteklių.
Ši žinutė, be abejo skirta trypčiojantiems Vakarams ir patiems ukrainiečiams, kuriems greičiausiai teks susitaikyti su didele mobilizacija, be kurios šalis negalės atlaikyti karinio Rusijos spaudimo.
Lietuvoje
Kartais smegenys, liežuvis ir rankos dirba atskirai. Tarsi būtų skirtingų šeimininkų. Todėl žmogus elgiasi nelogiškai. Prieštarauja pats sau.
Nors karas Ukrainoje vyksta jau dešimt metų, mus kone kasdien nustebina kolegos iš įvairių žiniasklaidos priemonių. Mes suprantame, jog blakstienų priauginimu ar ajurvedine dieta besirūpinanti mergina ar pilvo groteles puoselėjantis vaikinas, gali neturėti žalio supratimo, kurioje pasaulio dalyje yra Krymas.
Tačiau būtų smagu, jog viršininkas, duodamas nurodymą užpildyti eterį pokalbiui su pašnekovu, pasirūpintų, kad jo darbuotojas sugebėtų suformuluoti ir užduoti bent tris padorius klausimus nagrinėjama tema. Priešingu atveju, tokio jauno žurnalisto vadovais ir dėstytojais tampame mes, aiškindami, kaip derėtų pasiruošti nagrinėjamai temai, pasakodami apie „nuotykius” Ukrainos kare.
Visgi, labiausiai pribloškia informacinio pasaulio „liūtai”, kurie prašo pakomentuoti kokios nors iš Rusijos atkeliavusios informacijos. Tokiu atveju mes negalime nieko „pakomentuoti”. Galime tik paaiškinti žurnalistui, jog Kremlius daro būtent tai ir siekia būtent to, kad žurnalistas uždavinėtų būtent tokius klausimus.
Paskaičius kai kurių žiniasklaidos „priemonių” įvykių ir karo suvestines, kartais susidaro įspūdis, kad tekstą redaguoja FSB prižiūrimi rašliavotojai – filadelfijai.
Mes suprantame, kad taip tikrai nėra, tačiau prašome redakcijas į tai atkreipti dėmesį. Nes informacija, nesvarbu, kad „valgoma” – tai ne žaidimas, o mes – ne pikti dėdės iš neturėjimo ką veikti. Nuo jūsų, mielieji, informacijos pateikimo pobūdžio, jos turinio priklauso žmonių gyvybės ir Lietuvos likimas.
Dėkojame nuolatiniam rėmėjui DT Artelė, UAB, Lietuvos aludarių gildijai ir visiems jums už palaikymą ir supratimą. Svarbu ne tai, kokia suma paremiat, svarbus Jūsų dėmesys ir dėkingumas. Nuoroda paramai: https://tinyurl.com/noriuparemti
Viskas, ką rašote, vyrukai, yra tiesa. Bet tik teoriniu ir ideologiniu (pagaliau, ir propagandiniu) lygmeniu. Deja, tikrovė yra kiek kitokia: šiandien ukrainiečiai fronte per dieną iššauna 2000 artilerijos sviedinių, orkai – 10000. Ir tas skirtumas nuolat didėja driskių naudai. Taigi, klausimai daug prozaiškesni: ukrainiečiai šiemet kris ar kitąmet? iki 30 metų nusipirksime 10 tankų ar vis dėlto rimtas priešraketinės, priešlėktuvinės ir prieštankinės gynybos priemones (aišku, dar su sąlyga, kad apskritai mums jas kas nors parduos)? ar ruskis lauks 30-tųjų, ar vis dėlto puls keleriais metais anksčiau? Apie 5-tą straipsnį nė nekalbu – jis jau juokingas. Liūdna, bet kartojasi ir 38-tieji metai (suokalbiai), ir 40-tieji (mūsų valdžių neveikimas ir neveiksnumas).