Dantų ir dantenų sveikata nėra tik estetinis klausimas. Jų būklė turi įtakos bendrai sveikatai: sugedę dantys gali atsiliepti kraujagyslių sistemos ir širdies ligoms. Pasak specialistų, norint turėti sveikus dantis, išvengti karieso ir dantenų uždegimo, svarbu ne tik periodiškai lankytis pas odontologą, bet ir laikytis pagrindinių burnos higienos įpročių, į kuriuos turėtų būti įtrauktas ne tik dantų, bet tarpdančių šepetėlis, liežuvio valiklis bei dantų siūlas.
Į burnos ertmės sveikatą žvelgdami atsakingai, galime išvengti daugybės ligų ir jas lydinčių skausmingų pasekmių. Pasak „Bechara Clinic“ gydytojos odontologės Viltės Gabalytės, netinkamai prižiūrint dantis gali išsivystyti dantenų uždegimas bei atsirasti ėduonis.
„Negydant gingivitas gali progresuoti į periodonto uždegimą, kaulinio audinio tirpimą – net dantų paslankumą ir praradimą. Kartais ėduonies procesas gali būti toks pažengęs, kad danties išsaugoti nebepavyksta – tokiu atveju gali prireikti ir implantacijos“, – sako odontologė.
Anot V. Gabalytės, moksliškai yra patvirtinta, jog burnos sveikata daro didelę įtaką bendrai paciento sveikatai – pavyzdžiui, ūmus periodontitas gali prisidėti prie insulto, širdies ir kraujagyslių ligų atsiradimo, padidėjusios rizikos sirgti lėtinėmis inkstų, plaučių ligomis, sunkinama cukrinio diabeto ligos eiga.
Valant dantis svarbu nepamiršti ir tarpdančių
Norint išvengti tokių skaudžių pasekmių, pasak odontologės, svarbu suprasti, kad vien lengva ranka kelis kartus brūkštelti per dantis dantų šepetėliu, nepakanka.
„Dažniausiai pasitaikanti klaida – dantys ir tarpdančiai yra valomi per trumpai ar nepakankamai kruopščiai. Dantis valyti reikia po 2–3 minutes bent du kartus per dieną. Tą daryti reikėtų kruopščiai, sukamaisiais judesiais apeinant kiekvieną dantį iš visų pusių, nespaudžiant ir netraumuojant dantenų. Taip pat dažna klaida – dantų valymui naudojamas per kietus šerelius turintis šepetėlis. Daugiau žalos nei naudos duoda ir agresyvus dantų valymas horizontaliais judesiais spaudžiant šepetėlį, nes tuomet gali atsidengti jautrūs dantų kakleliai, atsirasti pleištinių defektų, dantenų recesijų“, – aiškina V. Gabalytė.
Pasak gydytojos, žvelgiant statistiškai, odontologinę sveikatą atspindintys rodikliai Lietuvoje nėra džiuginantys, tačiau kasdieninėje praktikoje ji sako pastebinti padidėjusį rūpinimąsi burnos sveikata – sulaukia vis daugiau klausimų apie profilaktiką bei individualią burnos higieną.
„Geram dantų valymui būtinas ne tik dantų šepetėlis. Į šią rutiną svarbu įtraukti ir vieno danties šepetėlį, tarpdančių šepetėlį, liežuvio valiklį, dantų siūlą. Jau kuris laikas vis daugiau pacientų renkasi ir elektrines dantų priežiūros priemones – dantų šepetėlius bei vandens irigatorius. Tai puikios priemonės, tačiau rekomenduočiau, kad jas, atsižvelgiant į individualią situaciją, parinktų burnos higienistas ar gydytojas odontologas“, – sako V. Gabalytė.
Odontologei antrina BENU kosmetologė Ramunė Uosienė, kurios teigimu, dantų priežiūros priemones reikėtų pasirinkti pagal dantų ir dantenų būklę.
„Nėra labai svarbu, ar naudojamas paprastas, ar elektrinis dantų šepetėlis. Svarbu, kad jis užtikrintų tinkamą burnos higieną. Jei dantenos yra jautresnės, dažniau kraujuoja – labiau turėtų tikti minkštas arba labai minkštas dantų šepetėlis. Jei dantenos ir dantys sveiki – turėtų tikti ir šepetėlis su vidutinio kietumo šereliais. Šepetėliai su kietais šereliais šiuo metu yra naudojami retai ir labiau yra skirti protezams valyti“, – pasakoja R. Uosienė.
Dantų pastoje svarbus ne tik fluoro kiekis, bet ir jos abrazyvumas
Anot kosmetologės, šiuolaikinis dantų pastų pasirinkimas taip pat yra be galo platus: balinančios, antibakterinės, šalinančios apnašas, todėl jas renkantis svarbu atsižvelgti į dantų būklę, pastose esantį fluoro kiekį bei abrazyvumą (dantų pastos konsistencijos šiurkštumą).
„Didesnis fluoro kiekis dantų pastose, pavyzdžiui, 1450 ppm yra reikalingas karieso profilaktikai, dažnai gesti linkusiems dantims. Dantų pastos su maža fluoro koncentracija arba visiškai be jo galėtų tikti žmonėms, turintiems daug implantų arba protezuotų dantų. Renkantis dantų pastas taip pat rekomenduojama atkreipti dėmesį į jų abrazyvumą, kuris nurodomas anglų kalbos trumpiniu RDA (angl. Relative Dentin Abrasion). Rekomenduojama rinktis žemo abrazyvumo dantų pastas (RDA iki 55), taip apsaugant emalį nuo pažeidimų. Ypač svarbu, kad žemo abrazyvumo dantų pastas naudotų tie žmonės, kuriems yra atliktas estetinis dantų plombavimas“, – pabrėžia R. Uosienė.
Kosmetologė atkreipia dėmesį, kad nors šiuo metu galima įsigyti įvairių dantų balinimo sistemų, juostelių, pieštukų, dėl jų saugaus naudojimo vis dėlto reikėtų pasitarti su specialistais.
„Prieš pradedant dantų balinimą namuose, reikėtų įsitikinti, ar dantys nėra jautrūs, kokia yra emalio ir dantenų būklė. Taip pat reiktų nepamiršti, jog balinančios priemonės neveikia plombų spalvos. Svarbu žinoti ir tai, kad vadinamosios balinančios dantų pastos tiesiogiai dantų nebalina, o dažniausiai yra papildytos apnašas intensyviau nuvalančiomis dalelėmis. Norintiesiems intensyvesnio balinimo, tikrai reikėtų pasitarti su odontologu, kuris įvertinęs dantų ir burnos būklę, parinktų tinkamiausią balinimo metodą“, – pataria R. Uosienė.
Kosmetologė primena, jog norint turėti sveikus dantis labai svarbi yra ir mityba. Dantims yra naudingas pienas, natūralus jogurtai, sūris, riešutai, nesaldinta arbata. Svarbu ir tai, kad organizmas gautų pakankamai kalcio, vitamino D, fosforo.
