LIFE integruotojo projekto „Natura 2000 tinklo valdymo optimizavimas Lietuvoje“ sumanymu, buvo parengtas el. leidinys „Ganymas miškuose – seniai užmirštas ūkininkavimo paprotys, tampantis šiuolaikine gamtosaugos priemone“.

„Ši mokslinė apžvalga supažindina tiek politikos formuotojus ir žinovus, tiek visą plačiąją visuomenę su Lietuvos kraštovaizdžio istorija – tuo, kaip jis vystėsi ir kokios ekonominių ir socialinių pokyčių nulemtos transformacijos vyko bėgant metams, – sakė vienas leidinio sudarytojų, VšĮ Baltijos aplinkos forumo vyriausiasis gamtosaugos žinovas Justas Gulbinas.

– Manau, kad šis leidinys padės suprasti, kad mes nesąmoningai naikiname istorinį Lietuvos kraštovaizdį ir jame gyvenančias retas rūšis. Kol dar ne vėlu, reikia ieškoti būdų, kaip jį išsaugoti ir puoselėti“.

Žinovų parengtas leidinys pasitarnaus sprendžiant pastaruoju metu itin aktualias pievų nykimo ir gyvūnų gerovės problemas.

Taip pat ir formuojant suvokimą apie Lietuvoje dar tik pirmuosius žingsnius žengiančią agromiškininkystę.

Stambių žolėdžių ganymasis yra svarbūs daugelio buveinių ir rūšių išlikimui

J. Gulbinui antrino ir Valstybinės saugomų teritorijų tarnybos gamtosaugos žinovas (botanikas) Vytautas Uselis: „Lietuvai atgavus Nepriklausomybę, įstojus į Europos Sąjungą, pasikeitė žemės ūkio politika.

Drastiškai sumažėjus gyvulių ganymui, atsiskleidė tokio sprendimo neigiamos pasekmės.

Tapo akivaizdu, kad ganymas yra labai svarbus, o stambūs žolėdžiai yra tiesiog kertinis veiksnys daugelio buveinių ir rūšių išlikimui“.

Gamtosaugos žinovas pažymėjo, kad nors daugeliui atrodo, jog kuo miškas tankesnis, tuo jame labiau turėtų klestėti augalų, vabzdžių ir paukščių rūšys, tačiau nutinka atvirkščiai: „Lietuvoje miškai niekada nebuvo tokie tankūs, ūksmingi ir ištisiniai, kaip kad yra dabar.

Tai – miškų ūkio veiklos pasekmė, kuri nulemia daugybės rūšių nykimą“.

Pasak jo, „šios mokslinės apžvalgos pasirodymas teikia vilties, kad bus paspartinta žinių plėtra ir paskatins labiau į šią sritį gilintis.

Galbūt ji prisidės ir prie gamtosauginės biologijos mokslo krypties, kuri sėkmingai plėtojama Skandinavijoje, atsiradimo ir vystymosi Lietuvoje“.

El. leidinį parengė Vytautas Uselis (Valstybinė saugomų teritorijų tarnyba), dr. Birutė Valatkienė (Aplinkos projektų valdymo agentūra), Egidijus Žalneravičius (Valstybinė saugomų teritorijų tarnyba), Justas Gulbinas (Baltijos aplinkos forumas), Lina Burbaitė (Aplinkos ministerija), Monika Vyšniauskienė (Aplinkos projektų valdymo agentūra) ir dr. Gintarė Grašytė (Valstybinė saugomų teritorijų tarnyba).

Skaitykite el. leidinį ir/arba jo santrauką.

Parengta pagal Naturalit.lt pranešimą