Nors daugumos vaistų informaciniuose lapeliuose nurodoma, kad jų negalima vartoti kartu su alkoholiu, tačiau Lietuvoje, deja, tai nėra vienetiniai atvejai, teigia gydytojas toksikologas. Svaigiųjų gėrimų ir medikamentų derinio efektas gali būti įvairus, tačiau paprastai jis iškreipia vaistų poveikį, mažina gydymo poveikį, o dažnu atveju itin sustiprina sveikatai pavojingą šalutinį vaistų sukeliamą poveikį.

Pasak gydytojo, klinikinio toksikologo Roberto Badaro, Lietuvoje yra itin paplitęs reiškinys ignoruoti vaistų pakuotėse talpinamus patarimus.

„Ką pirmiausia padaro doras lietuvis, kai nusiperka vaistų? Jis į šiukšliadėžę išmeta vaistų vartojimo instrukciją, nes ji esą „trukdo“ patogiai atgal į dėžutę įdėti vaistų lapelį. Drįstu teigti, kad ten surašytus duomenis skaito vos keli procentai ligonių. O šiuose lapeliuose dažnai būna parašyta, kad vieno ar kito vaisto negalima vartoti su alkoholiu. Ir tai visų pirma daroma dėl to, kad vaistininkams rūpi ligonio sveikata, nes yra atlikti šį teiginį pagrindžiantys moksliniai tyrimai“, – pabrėžia R. Badaras.

Svaigalai ir vaistai nesuderinami

Toksikologo teigimu, svaigiųjų gėrimų ir medikamentų derinio efektas gali būti įvairus, tačiau, pavyzdžiui, vartojant antibiotikus, jis gali iškreipti šių vaistų poveikį organizmui bei sustiprinti galimus neigiamus šalutinius reiškinius.

„Alkoholio vartojimas gydytojui priskyrus antibiotikus iškreipia patį pagrindinį jų skyrimo tikslą – tam tikroje kūno vietoje palaikyti su liga kovoti reikalingą vaisto koncentraciją. Alkoholis planuojamą vaisto koncentraciją padaro mažiau nuspėjama. Tuomet vaistas tampa ne tik mažiau efektyvus, bet kartu yra ir sustiprinami jo sukeliami pašaliniai poveikiai. Pavyzdžiui, jis gali tapti hepatotoksišku – tokiu atveju atsiranda galimybė sukelti pažeidimus kepenyse“, – aiškina R. Badaras.

Klinikiniam toksikologui antrina ir BENU vaistininkė Loreta Tamošauskienė. Jos teigimu, tuo pat metu vartojant ir alkoholį, ir antibiotikus sergančiojo kūnas turi dvigubai sunkiau dirbti, nes privalo metabolizuoti, t. y. paversti į kitas medžiagas ir vaisto, ir alkoholio molekules.

„Antibiotikais yra gydoma bakterinė infekcija. Sergančio žmogaus imuninė sistema jau ir taip būna nusilpusi, nes ji kovoja su ligos sukėlėju. Tuo tarpu alkoholis dar papildomai slopina imuninę sistemą, sutrikdo miego ir poilsio režimą, sukelia dehidrataciją. Tuomet yra gerokai apsunkinamas sveikimas ir kūno atsistatymas po ligos“, – aiškina L. Tamošauskienė.

Pasak vaistininkės, net jei nėra specialių perspėjimų apie galimą svaigalų ir antibiotikų sąveikos žalą bei sveikatai pavojingus šalutinius poveikius, pagrindinis patarimas išlieka tas pats – vartojant antibiotikus susilaikyti nuo alkoholio. Juo labiau, kad dalies antibakterinių preparatų ir svaigalų „kokteilis“ gali reikšmingai sutrikdyti ir skrandžio veiklą, pasireikšti virškinamojo trakto spazmais, pykinimu, vėmimu, galvos skausmais.

Alkoholio ir vaistų sąveika pavojingiausia vyresnio amžiaus žmonėms

Toksikologas R. Badaras pabrėžia, kad svaigalai visiškai nedera ne tik su antibiotikais, bet  praktiškai su visais vaistiniais preparatais. Ypač tokio bendro vaistų ir alkoholio vartojimo turėtų vengti pagyvenę žmonės: jų kūnas šias medžiagas skaido lėčiau, todėl stipriai išauga pavojus sutrikdyti sveikatą.

„Paprastai su amžiumi sveikatos rezervai ne didėja, o mažėja. Logiška, kad toks pat alkoholio kiekis vyresniam žmogui dažniausiai sukelia rimtesnes pasekmes, taip pat sustiprina ir nepageidaujamą pašalinį vaistų poveikį. Į tai ypač dėmesį atkreipti turėtų žmonės, kurie vartoja vaistus nuo kraujospūdžio, aterosklerozės, o labiausiai tie, kam yra paskirti psichotropiniai vaistai, nes čia alkoholis iškreipia viską: tiek bazinę savijautą, tiek patį vaistų metabolizmą ir jo poveikį centrinei nervų sistemai“, – aiškina gydytojas.

Jo teigimu, alkoholio ir psichotropinių vaistų derinys yra ypač pavojingas, nes ne tik reikšmingai pakeičia raminamųjų vaistų, antidepresantų, antipsichotikų poveikį – slopina sąmonę ir kvėpavimą, bet gali pasibaigti ir paciento mirtimi.

Vaistininkė L. Tamošauskienė pastebi, jog vyresnio amžiaus žmonės taip pat dažniau serga įvairiomis lėtinėmis ligomis, vartoja po keletą medikamentų per parą, daugeliu atvejų yra sutrikusi tam tikrų jų organų veikla.

„Apskritai vyresnio amžiaus žmonių organizmas pasižymi didesniu jautrumu vaistiniams preparatams, jų organizme pakinta vaistų metabolizmas. Senstant taip pat daugėja nepageidaujamo vaistų poveikio atvejų skaičius, o pačios neigiamos reakcijos būna stipresnės“, – pastebi farmacininkė.

Netinkamas antibiotikų vartojimas gali sukelti bakterijų atsparumą

Pasak gydytojo R. Badaro, Lietuvoje vis dar labai gajus mitas, kad antibiotikai gali išspręsti visas sveikatos problemas. Medikas pabrėžia, kad šie vaistai veikia tik bakterijas, o ne virusus, kaip kartais klaidingai manoma.

„Pagrindinė taisyklė – negalima vartoti antibiotikų, jei gydytojas jų nepaskyrė. Antibiotikai naikina bakterijas, bet neveikia virusų, todėl jų tikrai nereikėtų vartoti prie visų virusinių susirgimų: slogų, peršalimo, nes tada vystosi tai, kas yra šių dienų antimikrobinės terapijos rykštė – sukėlėjo atsparumas priešinfekciniams vaistams“, – sako R. Badaras.

Gydytojas pabrėžia, jog svarbu suvartoti visus paskirtus antibiotikus, nes anksčiau laiko nutraukus jų vartojimą, išlieka tikimybė, kad bakterija nebus galutinai sunaikinta, be to, ji gali tapti atspari vėlesniam kontaktui su tos pačios grupės antibiotiku.

BENU vaistininkė L. Tamošauskienė paneigia ir kitus visuomenėje populiarius mitus, kad tik  brangiausi antibiotikai yra veiksmingiausi, o kuo platesnis yra jų veikimo spektras, tuo geriau esą jie veikia.

„Antibiotikai yra skiriami atsižvelgiant į ligos sukėlėją. Daugelį infekcijų sėkmingai galima išgydyti siauro ar vidutinio veikimo spektro antibiotikais, taip mažėja ir šalutinių poveikių bei padaroma mažiau žalos kūnui, imuninei sistemai, taip pat ne taip stipriai išbalansuojamas žarnynas. Plataus veikimo spektro antibiotikai dažniausiai yra skiriami tik esant stipriam kūno atsparumui antibiotikams, kai įprastinės gydymo schemos neveikia“, – pabrėžia vaistininkė.

Vaistininkė teigia, kad nors po gydymo iš principo neturėtų likti nesuvartotų antibiotikų, jei taip vis dėlto atsitiko, negalima jų naudoti dar kartą, net jei negalavimų požymiai gali būti panašūs. Kiekvienu atveju būtina nustatyti ligos priežastį, o galimas simptomų panašumas nereiškia, jog tiks toks pats gydymas, pabrėžia BENU vaistininkė.