Lapkričio 23 d., ketvirtadienį, 10 val. Panevėžio kraštotyros muziejuje (Vasario 16-osios g. 23) vyks Aukštaitijos metams paminėti skirta konferencija „Iš Panevėžio praeities: aukštaičių tapatumo ženklai“.
Konferencijoje garsūs Lietuvos istorikai, archeologai, etnologai, dialektologai, etnomuzikologai, dailėtyrininkai ieškos aukštaičių tapatybės ženklų ir bandys atsakyti į klausimą, koks yra aukštaitis.
2023-iuosius Seimas paskelbė Aukštaitijos metais, nes būtent šiemet sukanka 700 metų, kai pirmą kartą istoriniuose šaltiniuose paminėtas Aukštaičių žemės, t. y. Aukštaitijos, vardas.
Lietuvos valdovas Gediminas ir Didžiojo kunigaikščio taryba 1323 m. spalio 2 d. sudarytoje taikos ir prekybos sutartyje su Livonijos ordinu (Livonijos vyskupais, Rygos miestu, Danijos karaliaus vietininku Šiaurės Estijoje bei jo vasalų pasiuntiniais) užrašė:
Štai tos žemės, kuriose mes nustatėme taiką: iš mūsų pusės – Aukštaičių ir Žemaičių žemė (lant to Eusteythen unde Sameyten), Pskovas ir visi Rusinai, kurie yra mūsų valdžioje...
Šią sutartį patvirtino popiežius, prisakydamas visiems jos laikytis. Taigi, būtent 1323-aisiais Aukštaičių žemės vardas plačiai nuskambėjo Europoje.
Konferencijos „Iš Panevėžio praeities: aukštaičių tapatumo ženklai“, skirtos Aukštaitijos metams paminėti
DARBOTVARKĖ
2023-11-23
10:00 Svečių sveikinimai.
10:30 Seniausi Aukštaitijos paminėjimai: nuo pirmosios žinios iki Gedimino. Istorikas, humanitarinių mokslų daktaras, Lietuvos istorijos instituto mokslo darbuotojas Tomas Baranauskas.
10:50 Aukštaičių aukurai ir jų hipotezė po 20 metų. Archeologas, humanitarinių mokslų daktaras, Klaipėdos universiteto Baltjos regiono istorijos ir archeologijos instituto profesorius Vykintas Vaitkevičius.
11:10 Aukštaičių tapatumas ir jo tęstinumas nematerialaus kultūros paveldo raiškose. Etnomuzikologė, humanitarinių mokslų daktarė, Lietuvos nacionalinio kultūros centro Nematerialaus kultūros paveldo specialistė Loreta Sungailienė.
11:30 Aukštaitija ir jos patarmės: kalbinės ir nekalbinės istorijos. Dialektologė, humanitarinių mokslų daktarė, Valstybinės lietuvių kalbos komisijos pirmininkė, Lietuvių kalbos instituto vyresnioji mokslo darbuotoja Violeta Meiliūnaitė.
11:30 KAVOS PERTRAUKA ir parodos SENOSIOS AUKŠTAIČIŲ VESTUVĖS pristatymas.
12:30 Aukštaičių sutartines šiandien: aktualumas ir perspektyvos. Etnomuzikologė. Lietuvos teatro ir muzikos akademijos profesorė, habilituota humanitarinių mokslų daktarė, Nacionalinės Jono Basanavičiaus bei Nacionalinės kultūros ir meno premijų laureatė, sutartinių tyrinėtoja ir giedotoja Daiva Račiūnaitė-Vyčinienė.
12:50 Užkalbėjimų pavadinimai Aukštaitijoje: įvairovė ir savitumas. Etnologė, humanitarinių mokslų daktarė, Lietuvių literatūros ir tautosakos instituto Sakytinės tautosakos skyriaus vyriausioji mokslo darbuotoja Daiva Vaitkevičienė.
13:10 Užburtos aukštaičių etnografinės tekstilės grožio: seserų Glemžaičių palikimas. Dailėtyrininkė, humanitarinių mokslų daktarė, tekstilės menininkė, Lietuvos nacionalinio muziejaus Etninės kultūros ir antropologijos rinkinių skyriaus vedėja Miglė Lebednykaitė.
13:30 Aukštaitijos tapatybės ženklai Adolfo Sabaliausko-Žalios Rūtos kūryboje ir jų tąsa Biržų krašto muziejuje SĖLA. Lituanistė, Biržų krašto muziejaus SĖLA ekskursijų vadovė Irutė Varzienė.
Konferencijos rengėjai norinčių dalyvauti renginyje prašo pranešti iki lapkričio 21 d., o taip pat simboliniu lauknešėliu prisidėti prie konferencijos kavos pertraukėlės.
Būtų įdomu matyti visą vokiškai užrašytą sakinį, kuriame rašomas Aukštaičių žemės pavadinimas. Įdomu tie pavadinimai – Rusinai, Pskovas vokiškai užrašyti, be to, kaip atrodo vokiškai užrašytos sutarties sudarytojos, pusės…
Sutarties pusė (sunkiai įskaitau): Konnings … van Letowen dat … to Ousteyten und Sameyten, Plessekowa und alle de russen de unter eine befelen sind …
Aukštaitiškas Panevėžys stovi Vidurio Lietuvos lygumoje. Jis įeina į buvusios lygios kaip delnas su praskėstais kairės rankos pirštais Del(n)tuvos kunigaikštystės sudėtį. Panevėžys delne čia stovi netoli Didžiojo ir Bevardžio pirštų susiėjimo, kur pati kunigaikštystė su visais pirštais apima didelį plotą tarp Biržų, Rokiškio, Jonavos ir Kėdainių, o pietryčiuose su nykščiu ir Anykščiais nesiekia Utenos. Marijampolis kartu su jame stovinčiu piliakalniu (buvo ten šventvietė su dienų, metų ir žvaigždynu judėjimo aplinkui Šiaurinę žvaigždę laiko apskaita) buvo šios kunigaikštystės administracinis centras. Laiko apskaita pagal buvusią ir esamą žvaigždės Regulas Liūto žvaigždyne padėtį sako, kad Del(n)tuvos žemė kartu su Panevėžiu Aukštaitijoje organizuotai buvo įkurta 9.497 m. pr. Kr. laiku. Panevėžio (bent jau kaip pirmykštės gyvenvietės) senumas, taigi, šiuo laiku ir derėtų būti matuojamas.
P. S. Lygioje kaip delnas lygumoje išsiskiria Ukmergė su šalia esančia Del(n)tuva = Deltuva, kur gyveno ir iš jos visą “delno” žemę valdė kunigaikščiai. Marijampolyje, gi, rezidavo žyniai, dvasinę įtaką turėję visam kraštui.
P. P. S. Lietavos upelis, esantis į vakarus nuo Jonavos ir įtekantis į Neries upę, į Deltuvos = Del(n)tuvos delną įeina. Dėkoju.