Lietuvoje, kaip kitose Europos valstybėse, eglių kenkėjas žievėgraužis tipografas vis labiau niokoja spygliuočių medynus. Dėl masinio šio kenkėjo paplitimo šiais metais paskelbta stichinė nelaimė Vilniaus, Rokiškio, Trakų, Šalčininkų ir Panevėžio rajonuose. Valstybinių miškų urėdijos patikėjimo teise valdomuose miškuose 2023 metais iki spalio mėnesio žievėgraužio tipografo židiniai nustatyti 3435 ha plote, kuriame pažeista 624 tūkst. m³ eglės medienos – tai yra beveik penkis kartus daugiau nei įprastai. VMU miškininkai su žievėgraužio tipografo paplitimu kovoja visoje šalies teritorijoje augančiuose miškuose.
Kovai su miško kenkėjais, VMU pasitelkia visą įmanomą priemonių spektrą nuo žvalgymo iki kaip įmanoma skubesnio pažeistos medienos pašalinimo iš miško, taikydama kompleksinį modelį. Šiuo metu spygliuočių medynų žvalgymo efektyvumui padidinti urėdijos miškininkai naudoja dronus, siekiant efektyviau atlikti žvalgymo darbus, kenkėjų židinius pastebėti ir likviduoti kuo operatyviau. Taip pat įsigyjama feromonų, skirtų vabzdžių entomofagų, viliojimui į didesnius šio kenkėjo židinius, didinamas dėmesys spygliuočių medynų žvalgymui, koncentruojamasi į savalaikį būtinųjų sanitarinių miško kirtimų vykdymą.
Miškininkai kenkėjų pažeistų medynų būklę vertina ir priemones parenka metodologiškai. Jeigu medžiai apnikti pavieniui, atliekami atrankiniai sanitariniai miško kirtimai, kurių metu iškertami kenkėjų apnikti spygliuočiai. Tose teritorijose, kur dėl žievėgraužio tipografo masinio paplitimo židinių eglynai yra pažeisti ištisai, vienintelė priemonė yra plynieji sanitariniai miško kirtimai, užtikrinantys, kad kenkėjas fiziškai bus pašalintas iš miško ir neplis į kitus medžius bei nebus sudaroma galimybė išsivystyti sekančiai generacijai.
Vis dėlto, net ir vykdant tokio pobūdžio kirtimus, paliekamas pagal darnaus miškininkavimo principus bioįvairovei užtikrinti reikiamas medžių skaičius (t.y., pagrindinių miško kirtimų biržėse prieš pradedant kirtimus atrenkama ir iki visiško suirimo paliekama ne mažiau kaip 10 vnt./ha biologinės įvairovės išsaugojimui ir gausinimui vertingų gyvų medžių – jie atrenkami atrenkami iš vietinių rūšių įvairovės ir biologiniu požiūriu vertingiausių (seniausių ir storiausių) ir vėjui atsparių augančių medžių.
Neatlikus kirtimų, židinys plis į gretimai augančius spygliuočių miškus ir didins pažeistų medynų plotus. Taigi, atsižvelgiant į biologinę specifiką, vienintelis efektyvus kovos su šiuo kenkėju būdas – laiku atlikti sanitariniai kirtimai ir medienos su įvairių vystymosi stadijų kenkėjais po žieve išgabenimas toliau nei per 2 km nuo eglynų (šis kenkėjas gali nuskristi iki 2 km, tuomet nusilpsta ir neradęs tinkamos vietos mitybai žūva) arba medienos žievinimas.
Plynieji sanitariniai kirtimai vykdomi stichijų, ligų, ar miško kenkėjų pažeistuose medynuose, kuriuose kitomis miško sanitarinės apsaugos priemonėmis neįmanoma pagerinti medyno sanitarinės būklės arba kuriuose atlikus atrankinius sanitarinius miško kirtimus liktų 0,4 ir mažesnis medyno skalsumas. Sanitarinius kirtimus VMU miškininkai vykdo turint miško kirtimo leidimus ir laikantis kirtimo taisyklių ir kitų šią veiklą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimų. Prieš išduodant leidimą miškui kirsti, visas kirtimo sąlygas įvertinta Valstybinės miškų tarnybos specialistai, VMU vykdomą ūkinę veiklą kasmet vertina nepriklausomi auditoriai pagal Lietuvos nacionalinis FSC miškų valdymo standarto reikalavimus
Iškirstose kirtavietėse jau kitą pavasarį bus atkuriamas miškas naujais sodmenimis, o miško želdinių rūšinė sudėtis parenkama atsižvelgiant į augavietės sąlygas ir funkcinę miško paskirtį. Atkuriant kirtavietes prioritetas teikiamas mišrių medynų formavimui, kadangi jie atsparesni kenkėjams, ligoms, stichijoms.
VMU ekspertai, išanalizavę tarptautinius mokslinius tyrimus ir atlikdami stebėjimus Lietuvoje, vertina, kad tokį didelį šio vabalo paplitimą, susijusį su eglynų atsparumo mažėjimu, nulėmė šie faktoriai: bendras klimato šiltėjimas, kelis metus iš eilės besikartojusios sausros, gruntinio vandens žemėjimas bei kelios paskutinės itin palankios žievėgraužio tipografo žiemojimui žiemų oro sąlygos.
Daugiametė žievėgraužio tipografo invazijų stebėsena Lietuvoje ir kitose šalyse rodo, kad didžiausi šio kenkėjo pažeidimai kartojasi periodiškai maždaug kas 7 – 10 metų. Didžiausias Lietuvoje šio kenkėjo išplitimas fiksuotas 1990 – 1996 metais. Tuo laikotarpiu šis kenkėjas pridarė 3 – 4 kartus daugiau nuostolių nei užfiksuota dabartinio išplitimo metu.
