Matau, kad vieša erdvė netyla nuo kalbų apie NT mokestį ir į tai vis veliama Europos Komisija, tačiau teiginiai, kuriuos girdžiu, skamba itin klampiai. Todėl norėčiau paneigti 4 mitus, kurių atgarsiai pasiekė mane iš Lietuvos.

1. „Europos Komisija reikalauja Lietuvą įvykdyti vyriausybės mokesčių reformą“

Lietuvos vyriausybė pateikė oficialų planą, kurį sugalvojo pati, pati pasiūlė reformas ir terminus, Europos Komisija ir Europos Taryba jį patvirtino. Tad Europos Komisija reikalauja vyriausybę laikytis ne „Briuselio nurodymų“, tačiau savo pačios pateikto plano.

Kalbant abstrakčiai apie „ES pinigus“ dažnai pamirštama, jog šiuo atveju kalbame ne apie įprastas ES biudžeto lėšas. Kalbame apie RRF lėšas, kurias Europos Sąjunga skolinasi visų ES piliečių vardu, todėl joms galioja atskiras procesas su gerokai kruopštesne stebėsena, aiškiomis datomis ir taisyklėmis.

Jei šis projektas nepasiteisins, kai kitą sykį papulsime į globalią krizę – taupesnės valstybės gali elementariai nebesutikti leisti Europos Sąjungai skolintis. O ką tai reikštų praktikoje nesunku įsitikinti, kai supranti, kad tiek Lietuvos sveikatos reforma, tiek Lietuvos energetikos reforma remiasi didžiąja dalimi būtent šios programos lėšomis.

2. „Europos Komisija nesutinka nukelti mokesčių reformos“

Europos Komisija nesutinka nukelti mokesčių reformos dviems metams be jokio adekvataus paaiškinimo, kodėl tai turėtų būti padaryta. RRF taisyklės labai aiškiai nurodo, kad yra du scenarijai, kai planas gali būti keičiamas – arba pasiūloma alternatyva, kuri atliepia tuos pačius vyriausybės tikslus, arba paaiškinama, kokios objektyvios priežastys neleidžia įgyvendinti plano.

Vyriausybė paaiškinti, kodėl įgyvendinimas neįmanomas ir jį reikia nukelti nesugebėjo, o taisyti plano dalies susijusios su mokesčių reforma – net ir nebandė.

3. „Europos Komisija mus verčia priimti mūsų siūlomą NT mokestį“

Sutarimas visada buvo paprastas ir nesikeitė: vyriausybės pačios nusprendžia, kokias reformas turi įgyvendinti, tačiau tos reformos turi būti susijusios su EK rekomendacijomis. Tai ką EK yra pažymėjusi savo rekomendacijose Lietuvai? Grubiai tariant, kad lyginant su ES vidurkiu, Lietuva surenka 5 kartus mažiau mokesčių iš NT ir taiko maždaug 30% didesnius mokesčius vartojimui.

Paprasta žmonių kalba kalbant – beveik neapmokestiname jokio turto, tačiau stipriai apmokestiname visus žmones nežiūrėdami jų gyvenimo aplinkybių ir materialinės padėties. Šią situaciją EK rekomenduoja taisyti.

Tuo tarpu kokie turėtų būti konkretūs mokesčiai, kam jie turėtų būti taikomi, kas juos turėtų nustatinėti, kokie jų rėžiai, kokios medianos – absoliučiai visa tai nuo A iki Z yra pačios vyriausybės pasiūlymų reikalas, Europos Komisija čia veikia tik kaip barjeras, kad užtikrintų, jog vyriausybės pasiūlymai atitinka pačios vyriausybės planą. Viskas.

4. „Europos Komisija mus spaudžia“

Vyriausybė turėjo daugiau nei 2 metus vien tam, kad sugalvotų tokią mokesčių reformą, kuriai galės užsitikrinti daugumą seime ir kurią patvirtintų Europos Komisija. Ir tai net ir neskaičiuojant laiko per kurį pats planas tapo rengiamas, nes oficialiu jis tapo 2021 metų Liepos 28 dieną po ES Tarybos patvirtinimo.

Negana to, Lietuva vėlavo pateikti savo nacionalinį planą, tapo pirmąja ES valstybe, kuri nesugebėjo įvykdyti savo tarpinių įsipareigojimų (prie Lietuvos nuo to laiko prisijungė tik Rumunija) ir tapo pirmąja ir kol kas vienintele valstybe Europos Sąjungoje, kuri gavo neigiamą atsakymą iš EK dėl prašymo koreguoti savo įsipareigojimus, nes tiesiog negalėjo paaiškinti, kodėl tai reikalinga.

Galiausiai Lietuvos vyriausybė paprašė papildomos daugiau nei 1 milijardo EUR paskolos per tą pačią RRF programą. Prašymą, nepaisant viso šito konteksto, Europos Komisija patenkino. Patenkino, net ir nepaisant to, kad pats prašymas jau buvo pateiktas per vėlai, nes vėlgi paskolos išdavimo procesą būtina užbaigti iki šių metų galo. Šitą informaciją vyriausybė taip pat turėjo dar 2021-aisias metais.

Priedo analogiškus planus koregavo jau beveik visos ES valstybės. Vien per pastarąsias dvi savaites tai padarė Danija, Švedija, Austrija ir Kroatija. Absoliučiai visais atvejais be išimties viskas praeidavo sklandžiai ir jokių atmetimų niekada nėra buvę.

Autorius yra Europos Komisijos narys