Mockavos kaime dar XX a. šeštojo dešimtmečio pabaigoje stovėjo Prabulių sodyba. Prieš 13 metų šią vietą mums parodė Vytautas Busilas, vienas seniausių Mockavos kaimo gyventojų (jau miręs). Dabar ten plynas laukas, neliko nieko, nei krūmokšnio, nei akmens ant akmens.
Mockavoje nedaug kas prisimena čia gyvenusių rezistencijos dalyvių ir partizanų ryšininkų Prabulių šeimą. Jie užmaršties amžinybėje. Nėra jiems nei mažiausio kryželio, nei menkiausios atminimo lentos. Neatsirado Prabuliams vietos ir Marijampolės Tauro apygardos partizanų muziejuje.
Mockavos Prabuliai turėjo 22 hektarų ūkį, laikė 4 arklius, 4 karves, 4 avis ir 1 kiaulę.
Vincas Prabulis gimė Mockavoje 1866 m., Marijona Makauskaitė 1883 m. Radziškėse. Jos tėvai – Jonas Makauskas ir Ona Savickaitė (g. Valinčiuose 1857 07 11). Vincas ir Marijona susituokė Punsko bažnyčioje 1904 01 26.
Vinco Prabulio ir Marijos Makauskaitės šeimoje užaugo 7 vaikai: keturi sūnūs bei trys dukros.
***
1941 m. pradžioje Vytautas Prabulis buvo sovietų areštuotas ir kalintas Kauno kalėjime. Jo tardymo protokole pateikiama Prabulių šeimos sudėtis:
„…tėvas Prabulis Vincas mirė 1927 m. (kito tardymo protokole įrašyti 1929 m.), motina Prabulienė Marija 48–50 m. gyvena Mockavos kaime Lazdijų apskrityje.
Broliai: Prabulis Alfonsas, 27–28 m., gyvena Berezninkų k. Lazdijų apskritis, Prabulis Jonas, 25 m., gyvena Mockavos k., Prabulis Vincas, 22 metų, tarnauja armijoje.
Seserys: Kastancija Prabulytė-Čėplienė, Ona“.
Šie saugumo pateikti Prabulių šeimos duomenys nėra patikimi. Neseniai pavyko gauti kelis naujus dokumentus, kurie atskleidžia naujų faktų.
Vienas iš jų yra Vinco Prabulio mirties liudijimas. Jame rašoma, kad Vincas Prabulis iš Mockavos mirė 1923 metų rugsėjo 23 dieną, eidamas 57 metus. Palaidotas Būdviečio kapinėse.
Žmona – Marijona Makauskaitė-Prabulienė (40 metų). Vaikai: Mikalina (17 m.), Ona (15 m.), Alfonsas (11), Jonas (8 m.), Vincas (5 m.), Kastulė (3 m.), Vitas (8 mėn.).
Kitame – Mikalinos Prabulytės santuokos liudijime – rašoma, kad Mikalina Prabulytė, Marijonos ir Vinco Prabulių dukra susituokė su 28 metų ūkininku iš Simno parapijos.
***
Beveik visi Prabulių vaikai įsitraukė į partizaninį judėjimą ir žiauriai nukentėjo. Alfonsas buvo areštuotas ir nuteistas mirties bausme. Stalinui mirus, bausmė pakeista 25 metais kalėjimo. Iš Magadano grįžo po dvylikos su puse metų.
Jonui taip pat skirta mirties bausmė (ji vėliau pakeista 25 metais kalėjimo). Vorkutoje išbuvo 25-erius metus. Mirė ir palaidotas Alytuje.
Vincas – vienintelis iš Prabulių šeimos, kuris nežuvo ir išvengė Sibiro. 1944 m. jis pasitraukė į Vakarus. Apsigyveno Baltimorės mieste (JAV). Mirė 1968 m.
Vytautas partizanavo Punsko krašte. Žuvo Šlynakiemyje su Jurgiu Krikščiūnu-Rimvydu 1949 metų gruodžio 15 dieną. Palaidojimo vieta nežinoma.
Kastulė buvo nubausta 25 metams lagerio. Kalėjo Krasnojarsko srityje. Grįžo į Lietuvą 1961 m.
Mikalina keliolika metų kalėjo Tomsko lageriuose. Palaidota Kazlų Rūdoje.
Ona ištremta į Sibirą. Jos likimas nėra žinomas.
Motina – Marijona Prabulienė už bendradarbiavimą su partizanais ištremta į Sibirą.
Tėvas – Vincas Prabulis – mirė 1923 m.
Apie Vytautą Prabulį mūsų portale rašėme ne kartą. Gimė jis Mockavos kaime 1923 m. sausio 23 d.
Filadelfijoje gyvenąs Bronius Krokys taip atsimena Vytautą Prabulį: „Vitas buvo jauniausias Prabulių šeimos sūnus. Su juo ganėme gyvulius, sueidavom pasikalbėti, rudenį, sukūrę ugnį, kepdavome bulves.
(…) Mano tėviškės laukai visu pločiu susidūrė su Prabulių laukais. Pro jų kiemo vartus ėjo geležinkelis iš Šeštokų į Suvalkus.
(…) Tuo geležinkelio pylimu rusų okupacijos metais daug Lietuvos partizanų perėjo į Lenkijos pusę. (…) vedliai buvo Vitas ir Jonas Prabuliai.“
1940 m., sovietams okupavus Lietuvą, Jonas ir Vytautas Prabuliai užsiiminėjo bėgančiųjų nuo sovietų represijų pervedimu per sieną.
1941 m. kovo 4 d. aviacijos generolas A. Gustaitis, Jono Prabulio lydimas, traukiniu išvyko iš Kauno į Alytų. Šeštokuose jo laukė rogėmis atvykęs V. Prabulis ir V. Anza. Pusė kilometro už Šeštokų geležinkelio stoties roges sustabdė sovietų pasieniečiai. Tą pačią dieną jis su sulaikytais broliais Prabuliais ir Anza buvo nugabentas į Kauno kalėjimą.
Po kelių dienų A. Gustaitis buvo išvežtas tardyti į Maskvą, o Jonas ir Vytautas Prabuliai bei Vincas Anza buvo tardomi Kauno kalėjime.
1941 m. birželį, vokiečiams užpuolus Sovietų Sąjungą, Prabuliai, kaip ir kiti kaliniai, išėjo į laisvę.
1945 m. Vytautas Prabulis balandį perėjo į Punsko kraštą.
Slapstėsi Vaičiuliškėse (pas Pauliukonius ir Mukauskus), Budziske (pas Judickus, Kružikus, Remindavičius, Žukauskus), Senuosiuose Graužuose (pas Nevulius), Slabadoje (pas Liutinskus), Kampuočiuose (pas Stoskeliūnus), Valinčiuose (su Vitu Zimnicku) ir kitur.
Jis priklausė Vytauto IV kuopos rinktinei.
Pas Vaičiuliškių Pauliukonius, šeimininkų padedamas, jis išsikasė tris slėptuves: vieną netolimoje baloje, vadinamoje Kupstynu, kitą – medžiais apaugusiame Kapčiuko kalno šlaite, trečią – troboje po grindimis.
Tuo metu Vytautas Prabulis priklausė 50 asmenų lietuvių partizanų grupei, kuriai vadovavo Miliauskas-Perkūnas.
1946 m. rugpjūčio 12–13 naktį Seinų sienos apsaugos kariuomenė surengė „miškų valymo“ operaciją ir jos metu suėmė daug Seinijoje besislapstančių Lietuvos miško vyrų.
Vytautas Prabulis suėmimo išvengė, bet nuo to laiko slapstėsi vienas, kol likimas jį suvedė su Dainavos apygardos štabo Ryšių ir informacijos skyriaus viršininku Jurgiu Krikščiūnu-Rimvydu. Jis tapo jo adjutantu.
1949 m. liepos 26 d. Vytautas Prabulis su Jurgiu Krikščiūnu, Broniumi Saveikiu ir Antanu Kvedaravičiumi bandė trauktis į Vakarus. Ties Suvalkais jie susišaudė su geležinkelio sargyba. Partizanai, nujausdami išdavystę, kelionę nutraukė ir grįžo į Punsko kraštą.
Jurgis Krikščiūnas ir Vytautas Prabulis išsikasė bunkerį Šlynakiemyje, ir buvo ten iki didvyriškos mirties – 1949 m. gruodžio 15 dienos. Išliko tik dvi Vytauto Prabulio nuotraukos: viena padaryta Kauno kalėjime, o kita po jo mirties.
