Per pirmąjį 2023-ųjų pusmetį daugiau kaip 6 tūkst. padaugėjo Lietuvoje gyvenančių įvairių užsienio valstybių piliečių. Ženkliai pagausėjo mūsų šalyje gyvenančių baltarusių, nežymiai – rusų, o štai ukrainiečių bendruomenė sumažėjo.
Migracijos departamento duomenimis, liepos 1-ąją Lietuvoje iš viso gyveno 195 550 užsieniečių, o 2023 m. sausį tokių asmenų mūsų šalyje buvo 189 411.
Remiantis naujausiais migracijos pusmečio rodikliais, sumažėjo Lietuvoje gyvenančių Ukrainos piliečių, tačiau jie ir toliau sudaro didžiausią mūsų šalyje esančių užsieniečių dalį. Šių metų liepos pradžioje Lietuvoje iš viso gyveno 84 734 ukrainiečiai, 2023-ųjų pradžioje – 94 891.
Tikėtina, kad šį mažėjimą nulėmė Ukrainos karo pabėgėlių migracijos pokyčiai.
Per pusmetį pagausėjo Lietuvoje gyvenančių Baltarusijos piliečių. Jei 2023 m. sausio 1-ąją mūsų šalyje gyveno 48 804 šios šalies piliečiai, tai liepos 1-ąją – 58 347.
„Baltarusijos piliečiai išlieka viena iš gausiausiai į Lietuvą dirbti atvykstančių užsieniečių grupių, antra po ukrainiečių, – sako Migracijos departamento direktorė Evelina Gudzinskaitė. – Jiems netaikomi imigracijos ribojimai dėl karinės agresijos prieš Ukrainą, todėl baltarusiai netrukdomi gali gauti leidimus gyventi Lietuvoje“.
Nežymiai padidėjo Lietuvoje gyvenančių Rusijos piliečių skaičius. Metų pradžioje mūsų šalyje gyveno 15 706 rusai, 2023-ųjų viduryje – 16 193.
„Nors Rusijos piliečių imigracijai buvo įvesti ribojimai dėl karinės agresijos prieš Ukrainą, visgi tikėtina, kad dalis jų spėjo atvykti iki ribojimų įvedimo arba turėjo anksčiau išduotas vizas, kurias turėdami galėjo kreiptis dėl leidimų gyventi išdavimo Lietuvoje“, – spėja E. Gudzinskaitė.
Šių metų liepos 1 d. duomenimis, Lietuvoje gyvenantys užsieniečiai iš viso sudarė 6,83 proc. visų šalies gyventojų. 2023 m. sausį šis rodiklis buvo – 6,67 proc.
Skaičiuojant kas pusmetį, paskutinį kartą Lietuvoje gyvenančių užsieniečių skaičiaus mažėjimas, nors ir nežymus, buvo fiksuotas 2016-ųjų sausį. Tuomet šalyje gyveno 41 138 užsieniečiai, o 2015 metų liepą Lietuvoje gyveno 41 612 įvairių užsienio valstybių piliečių.
Ar galima teigti, kad galimai vyksta tyčinė rusifikacija? Jei taip, tada ji naudinga tik RF. Kokia išvada būtų? O lietuvių kaip? Mažėja? Daugėja?
Nežinau, ką šiuo klausimu mano istorikai, tačiau aš sau įsivaizduoju būtent štai tokį iki Uralo ir Juodosios jūros gyvenusių baltų genčių ištirpimą ateivių tvane.
Tačiau tarp atplūdusių slavų genčių visgi buvo skirtumas: vienos atplūdusių slavų gentys taikiai įsimaišė tarp baltų (gal ir pačios nuo agresyvesnių už juos slavų genčių gindamiesi), kūrė mišrias šeimas ir dauginosi, taip kurdami naują mišrią kalbą bei tautą (ukrainus, baltrusius*), o agresyviosios gentys ėjo, pakeliui žudydamos ir naikindamos visus ir viską, net ir giminingas gentis (kaip dabar Ukrainoje veikia).
Kad ir kaip ten buvę, šiandien privalome turėti ir tokią galimybę galvoje, ir rimtai apmąstyti, kaip nuo to apsisaugoti, kaip ką daryti, kad ir nuoširdi pagalba, priebėga ukrainams bei gudams būtų, bet kad ir patys vis gausėjančioje jų minioje per aplaidumą vėl neištirptume – šįkart jau paskutiniame lietuvių Tautai ir kalbai likusiame žemės lopinėlyje..
___________
* Iš čia ir yra ta painiava, kieno yra Gediminas ir kiti kunigaikščiai, pilys, žemės, Vilnius (ir nuoskauda, kad Stalinas ne visą buvusią Vilniaus guberniją gudams atidavė, Vilnių litvinams paliko?)
kaip politikieriai nurodys, tokios istorijos ir bus sudėliotos, nes ar istorija yra mokslas? o politikieriams zadanijie duos oligarchai, kuriems patologiškai vis mažai ir mažai
Kartoju, nes komentaras dingo. Ar galima teigti, kad galimai vyksta tyčinė rusifikacija?