Rugpjūčio 1 d., Klaipėdai skaičiuojant 771-uosius gyvavimo metus, klaipėdiečiai ir miesto svečiai kviečiami apsilankyti uostamiesčio širdyje – piliavietėje (Priešpilio g. 2).
Pasak istorinių šaltinių, XIII a. viduryje Livonijos ordino riteriai pasiekė kuršių apgyvendintą teritoriją tarp dabartinės Klaipėdos ir Kretingalės.
1252 m. Ordinas užėmė vietovę prie Dangės upės žiočių ir drauge su Kuršo vyskupu rugpjūčio 1 d. raštu patvirtino susitarimą statyti čia pilį.
Šalia jos pradėjo kurtis miestas, pavadintas Mėmeliu.
Šventinė programa prasidės 12 val., kuomet skambant Klaipėdos brass kvinteto garsams ant išlikusio Klaipėdos pilies bastiono iškilmingai suplevėsuos gerokai didesnė nei įprasta miesto vėliava, kuri čia pakeliama tik ypatingomis progomis.
Nuo 12.30 iki 18.00 val. aikštelėje prie įėjimo į Pilies muziejaus šiaurinę kurtiną vyks mokomasis renginys, pristatantis Klaipėdos miesto ir krašto gyventojų papročius, gyvenimo būdą.
Improvizuotoje turgavietėje
Kafijos, vofelių ir sūrio ragavimas, muzikos instrumentų gamyba, žvejybos amatas, metalo kalyba ir kt.
Tuo pačiu metu lankytojams bus primintos svarbiausios bei įdomiausios miesto istorijos akimirkos.
Čia Mažosios Lietuvos istorijos muziejaus muziejininkams talkins kolegos iš Šilutės Hugo Šojaus muziejaus kartu su etnologu Jonu Kavaliausku.
17 val. piliavietės aikštėje bus galima stebėti Klaipėdos miesto kultūros magistro žiedų ir Garbės piliečio ženklo įteikimo iškilmes.
Primename, jog šiais metais garbingą uostamiesčio kultūros magistrų sąrašą papildys trys iškilios asmenybės.
Tai dviejų nevyriausybinių Klaipėdos teatrų – Klaipėdos jaunimo teatro ir Taško teatro – įkūrėjas, režisierius, scenos menų mokytojas, aktorius Valentinas Masalskis, Lietuvos jūrų muziejaus ilgametė direktorė, Lietuvos – jūrinės valstybės identiteto formuotoja, jūrinės kultūros projektų sumanytoja Olga Žalienė bei menotyrininkas mokytojas Petras Šmitas (po mirties).
Vakaro šurmulį Klaipėdos pilies kieme pratęs žinomos klasikos grupės „Il Senso“ koncertas.
Jame nuo 18 val. skambės sopranų Indrės Anankaitės, Ievos Barboros Juozapaitytės ir tenorų Laimono Bendaravičiaus bei Kasparo Damulio atliekamos melodijos.
Visi keturi atlikėjai yra ne tik ilgamečiai scenos partneriai, bet ir draugai gyvenime.
Dalyvavimas nemokamas
Rengėjai ir dalyviai
Klaipėdos miesto savivaldybė, Klaipėdos Žvejų rūmai, Mažosios Lietuvos istorijos muziejus, Šilutės Hugo Šojaus muziejus, VšĮ „Etnopramogos“, Klaipėdos koncertų salė, Klaipėdos Etnokultūros centras
Ši pilies statyba ir miesto pradžios atsiradimas, matyt, sietinas su Mindaugo 1251 m.krikšto donacijomis, kurios įformintos tik 1253 metais, konkrečiai jis tapatintinas su akte nurodytos Deynovės vietovės dovanojimu. Jos kaip žemės pavadinimas gana patikimai gali būti sietinas su Danos (Dangės) upės vardu, sudarytu prie jo pridedant priesagą -ava(ova), kas yra liet. kalbos žodžių darybos būdas pavadinant prie upės esančias žemes. Tokiu atveju ir dovanojime jau minimos Weyze (Veise) reikia ieškoti kaip jau buvusios gyvenvietės tikėtina prie šios upės, prie Klaipėdos, panašu buvusios pelkėtoje vietoje. Galbūt tai – Vėžaičiai.
‚Deynovės‘ ieškojimas Dzūkijoje, ‚Weyzes‘ tapatinimas su Veisėjais vargiai galimas. Juolab, kad istoriniių šaltinių duomenys bylotų, jog Klaipėdos (Memelio) pilis statyta dovanotoje žemėje. Vadinasi, ji galėjo būti Mindaugo Livonijos ordinui dovanotoje žemėje, jeigu jam priklausė. Kaip matosi tam neprieštaravo ir Rygos vyskupas. Taigi, priėmus šį aiškinimą būtų sujudinta iki šiol kitų aiškinta Lietuvos istorija.
Neistorikei į galvą šauna Dainava – šiuo pavadinimu tiek daug vietovių Vilnijoje iki Varėnos ir Baltarusijoje.
Dainavos vietovių didesnis buvimas Rytų Lietuvoje negalėtų būti svariu prieštaravimu tam ką argumentuodamas parašiau. Kadangi upių, užrašytų Dejna, Deine, Dena, Denow vardais istoriniuose šaltiniuose, yra ir Prūsijoje. Kalbininai šiuos vardus laiko giminingais su Lietuvoje esamais Dainavos pavadinimais. Be to, Deynovės žemės dovanojimo ir pilies Klaipėdoje įstatymo laikai sutampa. Beigi bendros padėties faktai rodo, kad tuo metu Ordino interesai buvo ne dėl žemių Dzūkijoje, o – Pajūryje. Matyt, kad rimtesnių argumentų, jog būtų galima paneigti Danės (Dangės) tapatinimą su Mindaugo Ordinui dovanota Deynove ir Weize, neturi ir tarkim istorikai Baranauskai ar Nikžentaičiai, kadangi tokiu reikšmingu Lietuvos istorijai klausimu tyli.
Ne pro šalį būtų dėl išdėstytų argumentų pasamprotauti ir Klaipėdos istorikams, visgi yra 771 metų jubiliejus.