Liepos 20 d. pažymime rašytojo, poeto, teologo, Naujojo Testamento vertėjo, netiesinės teologijos kūrėjo, poligloto, erudito, antisovietinio pasipriešinimo dalyvio, politinio kalinio kunigo Česlovo Kavaliausko – 100-to metų sukaktį.
Česlovas Kavaliauskas (1923–1997) gimė 1923 m. liepos 20 d. Pumpėnų parapijoje, Pasvalio rajone. Kunigystei ruošėsi Kauno tarpdiecezinėje kunigų seminarijoje, kunigu įšventintas 1946 m. Už antisovietinę veiklą 1950 m. suimtas ir kalintas Norilsko ir Magadano sričių kalėjimuose Rusijoje.
1953 m. Norilske su lagerio draugais lietuviais ir ukrainiečiais surengė legendinį kalinių sukilimą ir tik per plauką išvengė mirties bausmės.
1956 m. grįžo į Lietuvą, perėjo į Kaišiadorių vyskupiją. Dirbo daugelyje Kaišiadorių vyskupijos parapijų – vikaro ir klebono pareigose – mažuose bažnytkaimiuose, prie gamtos. Jam buvo nesunku persikelti iš vienos vietos į kitą, nes neturėjo beveik jokio turto ir nesiekė patogumų ar naudos.
Daugiausia atsidėjo savarankiškoms studijoms: domėjosi moderniąja teologija, fizikos ir astronomijos mokslų naujovėmis, juose įžvelgė Kūrėjo išminties, galios ir grožio liudijimus, rašė, vertė. 1966–67 m. ėjo Kaišiadorių vyskupijos kurijos kanclerio pareigas.
Vienas didžiausių jo darbų – Naujojo Testamento vertimas iš originalo – senosios graikų kalbos, kurią intensyviau buvo pradėjęs studijuoti dar seminarijos laikais. Šiam darbui pašventė net ketvertą metų, prašant Lietuvos (vyskupijų) ordinarų Liturginei komisijai.
Versdamas Naująjį Testamentą kun. Č. Kavaliauskas kruopščiai siekė lietuviškų atitikmenų tikslumo, kad vertimu kuo labiau padėtų skaitytojui prisiliesti prie originalaus teksto. Vertimas, kurį redagavo kun. V. Aliulis, pirmą kartą publikuotas 1972 m. ir iki šiol naudojamas Liturgijoje.
Taip pat vertė – iš graikų kalbos II Vatikano Euzebijaus Cezariečio Bažnyčios istoriją – 1–7 sk. (išleista 1993), Senojo Testamento Giesmių giesmės knygą, iš lotynų – Romos mišiolo poetinius tekstus (išleistas 1987), iš anglų ir kitų kalbų – pasaulietinės poezijos kūrinių ar jų fragmentų.
Parašė Trumpą teologijos žodyną (išleistas 1992), straipsnių rinkinį „Teologija šiandien“ (išleista 1995), knygą „Tarp fizikos ir teologijos“ (išleista 1998) ir poezijos rinkinį „Pažadėtoji žemė“ (išleistas 2000). Redagavo (su kun. M. Petkevičiumi) Vatikano II Susirinkimo nutarimų (išleisti 1968) ir A. Liesio Psalmyno (su kun. V. Aliuliu, išleistas 1973) vertimus. Jo darbai pasižymėjo minties tikslumu, kalbos taisyklingumu, stiliaus gyvumu ir skambumu.
Č. Kavaliauskas sukūrė mažai kam žinomą netiesinės teologijos sampratą ir įvedė į teologiją netiesinio Kristaus ir tuneliuojančios Dievo malonės terminus.
Nepriklausomybės metais bendradarbiavo spaudoje („Naujasis židinys“, „Katalikų pasaulis“ ir kt.), radijo laidose („Mažoji studija“ ir kt.). Paskutiniais gyvenimo metais, gyvendamas Kaišiadoryse, dėstė Kaišiadorių vyskupijos tikybos mokytojų parengimo kursuose, skaitė paskaitas kunigams ir kitose auditorijose. Mirė 1997 m., palaidotas Vievyje (Elektrėnų sav.) – prie bažnyčios.
Kun. Česlovas Kavaliauskas buvo plačios erudicijos žmogus, nuoširdus, betarpiškas, neformalus*. Po mirties, bičiulių rūpesčiu, buvo apdovanotas Lietuvos Respublikos Vyčio Kryžiaus ordino Riterio kryžiumi (2001). 2011 m. išleistas Č. Kavaliausko straipsnių rinkinys „Eschatologija žmogui ir pasauliui“ (papildytas leidimas 2013). Parengė GT.
2023 liepos 30 d. Joniškio bažnyčioje, Molėtų r. bus surengtas Česlovo Kavaliausko 100-mečio minėjimas „Kunigui, teologui, poetui, Biblijos vertėjui Česlovui Kavaliauskui – 100“.
Minėjimo dienotvarkė
| 12 val. | Šv. Mišios Joniškio Šv. apaštalo Jokūbo bažnyčioje. Dalyvauja vyskupas emeritas Juozas Matulaitis, kunigas, Šv. Rašto licenciatas, Vytauto Didžiojo universiteto Katalikų teologijos fakulteto dėstytojas dr. Algirdas Akelaitis, parapijos klebonas Darius Vėlyvis. Šv. Mišių liturgijoje dalyvauja Joniškio bažnyčios choras (vadovė Živilė Meilūnaitė) ir Lietuvos mokslų akademijos mišrus choras (vadovė Judita Taučaitė, choro direktorius Vilius Maslauskas). |
| 13 val. | Memorialinės lentos, skirtos buvusiam šios bažnyčios klebonui Česlovui Kavaliauskui, atidengimas. Šios kilnios įamžinimo idėjos autorius, vykdytojas ir mecenatas joniškietis Česlavas Kovaliūnas. Bareljefo autorius skulptorius Jonas Gencevičius. Dalyvauja kunigo Česlovo Kavaliausko sūnėnas akademikas Antanas Buračas. |
| 13.30 val. | Suolelio, skirto Č. Kavaliausko atminimui, atidarymas prie senosios klebonijos. Suolelio meistras joniškietis Tadas Kalabuckas. |
| Paroda senojoje klebonijoje „Čia 1978–1988 m gyveno klebonas, teologas, Naujojo testamento vertėjas, poetas Č. Kavaliauskas“. | |
| 14 val. | Agape* šalia bažnyčios. ____________* agãpė (gr. agapē – meilė), pirmųjų krikščionių šventė, kuria išreiškiama meilė aplinkiniams, Dievo meilė žmonėms ir žmonių – Dievui. |
Akelaitis ne Dr. bet tik licenciatas!