Liepos 6-ąją Lietuvai švenčiant pirmojo ir vienintelio karaliaus Mindaugo karūnavimą, vos už keturių dienų galima prisiminti ir kitą karališką datą. 1569 m. liepos 10 d. Švedijos karaliais buvo karūnuoti Jonas III Vaza ir Kotryna Jogailaitė, Lietuvos Didžiojo kunigaikščio ir Lenkijos karaliaus Žygimanto Senojo dukra, Žygimanto Augusto sesuo bei Barboros Radvilaitės moša.
Atidengti paslapties skraistę nuo išskirtinio jo likimo kviečia specialus maršrutas po 14 istorinių vietovių Lietuvoje, Lenkijoje, Suomijoje ir Švedijoje. Žemėlapis Kotrynos Jogailaitės pėdsakais paremtas knyga „Karo nuotaka”.
„Romaną rašiau remdamasi istoriniais šaltiniais, tad natūralu, jog knygos skaitytojai puslapiuose gali rasti nemažai vietovardžių bei pilių, susijusių su Kotrynos lemtimi, pavadinimų.
Su Švedijoje šiuo metu gyvenančia žurnaliste bei turizmo komunikacijos specialiste Gerda Butkuviene ėmėme susirašinėti apie iki šių dienų išlikusias pilis, Kotrynos paveldą, kol galiausiai gimė mintis šia informacija pasidalinti ir su kitais keliautojais bei lietuviškų pėdsakų visame pasaulyje kolekcionieriais”, – pasakoja žurnalistė ir knygos „Karo nuotaka“ autorė Ilona Skujaitė.
Keliaujant sudarytu maršrutu galima sekti „Sostų karų“ peripetijas primenančia Kotrynos Jogailaitės gyvenimo linija: gimimu Vavelio pilyje, santuoka Vilniaus katedroje, įkalinimu Gripsholmo pilyje, karūnavimu Upsalos katedroje.
Tarp žemėlapio stotelių – Suomijos pilis, kurioje vietiniams buvo surengta įspūdingo Kotrynos kraičio paroda; Švedijos salyno uostas, kuriame Kotryna apsisprendė likti su vyru ir visus pavergė scena su vedybiniu žiedu; galiausiai – katedros lobynas, kuriame saugomas Kotrynai buvęs brangiausias medalionas, padovanotas tėvų, bei jos karste rasta karūna ir skeptras.
Dizainerės Aistės Lapinskaitės sukurtas stilizuotas žemėlapis papildytas turistams aktualia informacija apie lankytinus objektus, istorinio romano „Karo nuotaka“ ištraukomis, nuotraukomis.
Renkant informaciją buvo bendradarbiaujama su LR ambasada Švedijos karalystėje.
„Istoriniai Lietuvos ir Švedijos ryšiai patiesė pagrindą glaudžiam abiejų šalių ir visuomenių bendradarbiavimui XXI amžiuje. Tačiau bendradarbiavimo tvarumą lemia ne sutartys, o atskiros asmenybės, kurios, kaip Kotryna Jogailaitė, savo darbais paliko gilų istorinį pėdsaką Švedijos bei Lietuvos–Lenkijos Abiejų Tautų Respublikos istorijoje.
Tikimės, kad interaktyvus žemėlapis Kotrynos Jogailaitės gyvenimo keliu leis praturtinti žinias ir patenkinti lietuvių žingeidumą apie Lietuvos istorinius ryšius su Švedija”, – pažymi ambasados atstovas ministras patarėjas Donatas Butkus.
Skaitmeninį maršruto žemėlapį galima rasti čia.
