Ketvirtadienį Seimo opozicijos darbotvarkėje teikiami Demokratų sąjungos „Vardan Lietuvos“ frakcijos Seime atstovų inicijuoti mokesčių įstatymų pakeitimai, kuriais numatoma lengvinti smulkiojo verslo veiklos ir apmokestinimo sąlygas.
Svarstymo stadijoje bus balsuojama dėl frakcijos seniūno Algirdo Butkevičiaus inicijuoto Pridėtinės vertės mokesčio (PVM) įstatymo projekto, kurio tikslas yra sudaryti smulkiajam verslui kuo palankesnes sąlygas, kylant kainoms, tiek maisto produktų, tiek visų paslaugų, nepingantiems energetiniams ištekliams. Siūloma padidinti ribą smulkiesiems verslininkams, įsivežantiems iš kitų valstybių narių prekių (išskyrus naujas transporto priemones ar akcizais apmokestinamas prekes) nuo 14 000 iki 30 000 eurų. Demokratų teigimu, esama nustatyta riba yra akivaizdžiai per maža.
„Dabartinė situacija tik ir skatina mažas Lietuvos įmones likti mažomis, trukdo augti, stabdo jų našumą, skatina šešėlinę ekonomiką“, – teigia Seimo Biudžeto ir finansų komiteto pirmininko pavaduotojas A. Butkevičius.
Be to, demokratų frakcija teikia Seimui ir kitus mokestinius įstatymų pakeitimus. Pelno mokesčio įstatymo projekto teikimo priežastys, pasak A. Butkevičiaus, yra tos pačios – vis augančios maisto, būsto, paslaugų kainos, dviženklė infliacija, itin aukštos žaliavų kainos.
„Tačiau svarbiausia, kad nuo 2014 metų iki šiol nėra keista įmonių, kurių darbuotojų skaičius nesiekia 10 žmonių, mokestinio laikotarpio pajamų riba. Ji iki šiol yra 300 000 eurų. Norint išsaugoti tokias įmones nestabdant jų veiklos, o atvirkščiai – įgalinant jų augimą, siūlome tokią ribą didinti iki 445 000 eurų“, – tęsia A. Butkevičius.
Taip pat teikiamu Pridėtinės vertės mokesčio įstatymo pakeitimu siekiama įtvirtinti, kad patiektoms prekėms ir suteiktoms paslaugas, už kurias atlygis nebuvo didesnis kaip 65 000 eurų (šiuo metu numatyta 45 000 eurų riba) suma, PVM neskaičiuojamas.
Demokratai pažymi, kad įsisenėjusi ir nekeičiama tvarka nesudaro palankios terpės, geresnių sąlygų mažoms įmonėms tapti didesniais registruotais juridiniais vienetais, o tik verčia vis labiau slėptis už diferencijuotos apmokestinimo pagal veiklos formas ir pajamų rūšis sistemos. Parlamentarų teigimu, dauguma pažangių šalių jau seniai tokios sistemos atsisakė.