Lietuvos ypatingasis archyvas parengė virtualią parodą, kurioje rodomi Algirdui Statkevičiui iškeltose baudžiamosiose bylose saugomi dokumentai, Lietuvos centrinio valstybės archyvo saugomi dokumentai, nuotraukos bei vaizdo įrašas, kuriame nufilmuotas A. Statkevičius, pasakojantis apie savo gyvenimą.
1951 m. birželio 22 d. A. Statkevičius sovietų saugumo buvo suimtas.
Už tai, kad mokėsi Vokietijos žvalgybos mokykloje bei slapstėsi, naudodamasis fiktyviais asmens dokumentais, jis buvo nubaustas 25 m. laisvės atėmimu.
Paleistas iš įkalinimo, baigė Vilniaus universiteto Medicinos fakultetą, dirbo gydytoju, daug skaitė, domėjosi filosofija.
1970 m. gegužės 13 d. A. Statkevičius vėl buvo suimtas už antisovietinį filosofinį traktatą, priverstinai „gydytas“ specialaus tipo psichiatrinėje ligoninėje.
„Pasveikęs“ dirbo gydytoju psichiatru, įsitraukė į Lietuvos Helsinkio grupės ir Lietuvos laisvės lygos veiklą, platino antisovietinę spaudą.
1979 m. pasirašė „45 pabaltijiečių memorandumą“, parengė Lietuvos laisvės lygos „Moralinį ultimatumą SSRS vyriausybei“.
1980 m. vasario 14 d. A. Statkevičius sovietų saugumo dar kartą buvo suimtas ir vėl priverstinai „gydytas“ specialaus tipo psichiatrinėse ligoninėse.
Paleistas 1987 m. 1988 m. išvyko nuolat gyventi į JAV. JAV psichiatrų komisija pripažino A. Statkevičių visiškai sveiku.
1988 m. gruodžio mėn. A. Statkevičius organizavo parašų rinkimo akciją, kad SSRS pripažintų Lietuvos Nepriklausomybę.
Šios akcijos metu buvo surinkta per 5 milijonus parašų.
1989 m. A. Statkevičius grįžo į Lietuvą. LSSR Aukščiausiasis Teismas panaikino teismo 1980 m. nutartį ir nutraukė jam iškeltą baudžiamąją bylą.
Lietuvos Respublikos Prezidento dekretu A. Statkevičius 1999 m. buvo apdovanotas Vyčio Kryžiaus ordino Komandoro kryžiumi.
Mirė 2016 m. rugpjūčio 25 d., palaidotas Vilniaus Antakalnio kapinėse.
Parodos kuratorius – Lietuvos ypatingojo archyvo VRM dokumentų skyriaus vedėjas Povilas Girdenis.
