Ketvirtadienis, 5 kovo, 2026
  • Saulės arkliukai
    • Diskusijos
    • Gyvoji tradicija
    • Etninės kultūros paveldas
    • Kultūros teorijų labirintai
    • Iš mokslo tyrimų
    • Ugdytojai ir ugdytiniai
    • Profesijos
    • Subkultūros
    • Kitos kultūros
    • Kūryba
    • Mes skaitome knygas
    • Margos pievos: renginiai
    • Keliauk lėtai: tėvynės pažinimas
    • Praktiniai patarimai
    • Iš mados istorijos
    • Mados tinklarastininkas
    • Fotogalerijos
    • Redakcija
  • Renginiai
  • Reklama
  • Turinys
  • Apie Alkas.lt
  • Paremkite Alką
Alkas.lt
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
    • Pareiškimai
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Žinyčia
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
    • Pareiškimai
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Žinyčia
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai
No Result
View All Result
Alkas.lt
No Result
View All Result
Pradžia Gamta ir žmogus

Kad valstybės šventės taptų asmeninėmis

www.alkas.lt
2023-02-17 09:46:09
46
PERŽIŪROS
0
Vasario 16-oji Šiauliuose | R. Parafinavičiaus nuotr.

Vasario 16-oji Šiauliuose | R. Parafinavičiaus nuotr.

Lietuvos istorija lėmė, kad turime ne vieną tautinę šventę, susijusią su valstybei reikšmingomis datomis kaip Nepriklausomybės paskelbimas ar atkūrimas po daugybės priespaudos metų.

Kaip minime šias datas, ar turime papročių, kurios jungtų kelias kartas – apie tokių šventinių papročių svarbą vaikams ir jų kūrimą šeimoje pasakoja emocinės pagalbos platformos „Visipsichologai.lt“ psichologė Sonata Vizgaudienė.

Pasak psichologės, valstybinė šventė tampa svarbi, kai suvokiame jos prasmę ir turime asmeninį ryšį su minima data.

Todėl nacionalinės šventės yra puiki proga prisiminti savo šaknis, šalies ir giminės istoriją, apie tai papasakoti vaikams ir drauge patirti, kad Lietuvą kuriame nuolat ir kartu.

„Tremtinių, partizanų, Lietuvos kariuomenės savanorių ar signatarų šeimose Vasario 16-oji vienaip ar kitaip tyliai būdavo minima net okupacijos metais, todėl su tokia atmintimi užaugę vaikai perduoda tai savo vaikams labai natūraliai – valstybės šventė yra ir asmeninė šventė.

Jei jokių tautinių papročių šeimoje nepaveldėjote, galima jas pradėti kurti patiems. Ritualai padeda įsiminti ir kuria ryšius“, – teigia psichologė S. Vizgaudienė.

Apeigos, kuriantys šventę ir ryšį

Pasak psichologės, tautinės šventės neturi tokių griežtų, nusistovėjusių papročių, kaip kalendorinės ir religinės šventės, sutampančios su metų laikų ritmu ir turinčios gilius papročius.

Todėl minint valstybines šventes galima pasitelkti vaizduotę, improvizuoti ir prisitaikyti prie šeimos pomėgių.

Pavyzdžiui, jei kasmet su vaikais šia proga gaminsite kokį nors įsimintiną, nebūtinai įmantrų patiekalą – kad ir tautinės vėliavos spalvų želė, lankysite muziejų, kopsite į piliakalnį ar drauge su kaimynais giedosite himną ir žaisite stalo žaidimus apie Lietuvą, tą dieną vaikai nuo mažens įsimins.

„Kuo mažesni vaikai, tuo lanksčiau ir noriau priima tėvų siūlomas veiklas.

Jos Vasario 16-ąją gali būti vienos, Kovo 11-ąją ar Lietuvos karaliaus Mindaugo karūnavimo dieną – kitos, bet kasmet pasikartojančios, jau iš anksto žinomos ir laukiamos.

Vėliau paaugliams tos šeimos išvykos ar vaišės greičiausiai pažadins nostalgiją, kuri sustiprins ryšį ne tik su švente, bet ir su artimaisiais“, – pasakoja S. Vizgaudienė.

Ji pataria vaikams trumpai papasakoti apie minimą datą ir kasmet istoriją pakartoti, žinias praplečiant ir pagilinant.

Labai vertinga apie praeitį kalbėti per savo giminės istoriją, net jei tiesioginių sąsajų su istorinėmis asmenybėmis ar įvykiais neturite.

Galima kartu pavartyti senus šeimos nuotraukų albumus, prisiminti protėvius, jų darbus, o paskui paieškoti šiandienos Lietuvos žmonių pasiekimų, taip skatinant pažinti, džiaugtis ir didžiuotis savo šalimi.

„Vaikams paprastai patinka klausytis šaunių istorijų apie savo senelius ir prosenelius, be to – tai lyg priartina prie šalies įvykių ir padeda suvokti laisvės prasmę ir jos kainą.

Tiesa, labai svarbu nepainioti tautiškumo su politika.

Vaikų kritinis mąstymas nėra pakankamas, kad atskirtų griežtą kritiką, pasipiktinimą politikais, socialinėmis problemomis nuo požiūrio į savo prigimtinę šalį apskritai, į jos kultūrą, paveldą, istoriją.

Todėl reikėtų vengti apibendrinimų ir labai aiškiai pasakyti, kuo didžiuojatės“, – aiškina psichologė.

Visipsichologai.lt psichologė Sonata Vizgaudiene | Asmeninė nuotr.
Visipsichologai.lt psichologė Sonata Vizgaudiene | Asmeninė nuotr.

Simbolių ir atributų svarba

Marius Tilmantas, lietuviško prekybos tinklo „Maxima“ pirkimų departamento vadovas, pastebi, kad prieš visas valstybines šventes šokteli valstybinės atributikos paklausa, tačiau būtent Vasario 16-ajai žmonės ruošiasi intensyviausiai.

„Valstybinės atributikos asortimente turime visus metus – apie pusantro šimto prekių, nuo smulkių suvenyrų iki beveik dviejų metrų ilgio vėliavų.

Likus kelioms dienoms iki šventės, aktyviai perkamos suvenyrinės vėliavėlės, tušinukai, ženkliukai ir aprangos dalys – tautinių spalvų šalikai, riešinės, pirštinės, kojinės, veido dažai.

Vasario 16-osios išvakarėse ir šventės dieną daugiausiai įsigyjama įvairių dydžių vėliavų – tiek trispalvių, tiek istorinių vėliavų su Vyčiu“, – pirkėjų įpročius pastebi M. Tilmantas.

Pasak psichologės, vėliava, himnas ar kiti valstybę pristatantys simboliai taip pat sustiprina šventinę dvasią, nes tuomet galime viską įprasminti vaizdiniu ir suvokti įvairiais būdais:

per spalvą, formą, muziką.

Atributika, pavyzdžiui, aprangos dalys, irgi turi prasmę.

„Juk smagu pasipuošus trispalve kepure ar pirštinėmis įsilieti į švenčiančią minią ir sutikti ten kitus panašius į save. Taip siunčiame žinutę, savotišką linkėjimą aplinkiniams ir sulaukiame atsakymo.

Tuomet lengva pajusti, kaip auga bendrystės jausmas – lyg aikštėje per krepšinio varžybas. Beje, iškėlus trispalvę nebūtinai sakoma – „esu lietuvis“ pagal tautybę.

Tai gali būti tiesiog pagarbos ženklas šaliai, kurioje gyvenama dabar ar su kuria sieja artimas ryšys, nors gimtoji kalba ir ne lietuvių.

Simboliai valstybinių švenčių proga galėtų kurtį ryšį ir dialogą tarp visų šalies gyventojų, pagal kiekvieno norą ir poreikį įsitraukti“ – kalba S. Vizgaudienė.

Apie prekybos tinklą „Maxima“

Tradicinės lietuviško prekybos tinklo „Maxima“ stiprybės – mažos kainos ir platus, ypač lietuviškų prekių, pasirinkimas.

Tinklą valdanti bendrovė „Maxima LT“ yra didžiausia lietuviško kapitalo įmonė, viena didžiausių mokesčių mokėtojų bei didžiausia darbo vietų kūrėja šalyje.

Šiuo metu Lietuvoje veikia daugiau nei pustrečio šimto „Maximos“ parduotuvių, kuriose dirba apie 12 tūkst. darbuotojų ir kasdien apsilanko daugiau nei 400 tūkst. klientų.

Spausdinti 🖨

Susiję straipsniai:

  1. Šventės artėja: kur kreiptis sunegalavus?
  2. Psichologė apie šventes: buvimas kartu teikia daug didesnę laimę nei dovanos
  3. Ko per šventes labiau nei dovanų nori vaikai?
  4. Keliauti lietuviai ketina ir per šventes
  5. Geriausios knygos apie Lietuvos istoriją: nuo neandertaliečių iki šiuolaikinės valstybės
  6. Už darbą per šventes – dvigubas mokėjimas
  7. Valstybės dieną – tradiciniai kepsnių receptai
  8. G. Beresnevičius. Apie (senosios) lietuvių religijos legitimacijos galimybę (II)
  9. Lietuvos miestai pradeda kalėdinių renginių maratoną
  10. Senovėje įteiktos dovanos stebina: liūtas, netikra patranka ar tiesiog atleidimas
  11. Kviečia kanklių muzikos ir dainų vakaras!

Siūlomi vaizdo įrašai:

ALKO TURINYS

Parašykite komentarą Atšaukti atsakymą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Naujienos

Žemė
Lietuvoje

Savivaldybėms bus perduota daugiau kaip 800 tūkst. hektarų valstybinės žemės

2026 03 05
Susitikimas Briuselyje
Lietuvoje

Ministras: būtina stiprinti atsparumą hibridinėms grėsmėms ir Europolo vaidmenį

2026 03 05
Prezidentas susitinka su A. Košta
Lietuvoje

Prezidentas su EVT Pirmininku aptarė padėtį Artimuosiuose Rytuose ir Ukrainoje

2026 03 05
Pajūris
Gamta ir ekologija

Naujoje švieslentėje – duomenys apie Lietuvos paplūdimiuose rastas šiukšles

2026 03 05
Jurbarko uostas
Lietuvoje

Jurbarko uoste – svarbių stebėjimų pradžia

2026 03 05
Atgimimo aikšte Klaipėdoje | klaipeda.lt nuotr.
Lietuvoje

Priimtas sprendimas dėl Atgimimo aikštėje Klaipėdoje rastų vertybių

2026 03 05
Pinigai
Lietuvoje

Vyriausybė paskirstė gynybos fondo lėšas

2026 03 05
Vilniaus senamiestis
Gamta ir žmogus

Vilnius pasitelkia DI istoriniam miesto paveldui saugoti

2026 03 05

SKAITYTOJŲ PASTABOS

  • Kažin apie Nemuno krantinė Kaune pasitinka pokyčius
  • skt. apie G. Šeikis. Kultūrinis ir visuomeninis sambūris Alantoje XX a. pr.
  • Dėl lietuvių kalbos pamokų skaičiaus apie Pristatytas naujas pilietinio ugdymo vadovėlis
  • +++ apie Nemuno krantinė Kaune pasitinka pokyčius

NAUJAUSI STRAIPSNIAI

  • Savivaldybėms bus perduota daugiau kaip 800 tūkst. hektarų valstybinės žemės
  • Ministras: būtina stiprinti atsparumą hibridinėms grėsmėms ir Europolo vaidmenį
  • Prezidentas su EVT Pirmininku aptarė padėtį Artimuosiuose Rytuose ir Ukrainoje
  • Naujoje švieslentėje – duomenys apie Lietuvos paplūdimiuose rastas šiukšles

Kiti Straipsniai

Žemė

Savivaldybėms bus perduota daugiau kaip 800 tūkst. hektarų valstybinės žemės

2026 03 05
2026 metų vaistiniu augalu išrinkta rausvažiedė ežiuolė

2026 metų vaistiniu augalu išrinkta rausvažiedė ežiuolė

2026 03 05
Skelbiama Moksleivių dainų šventės dienotvarkė, prasideda bilietų platinimas

Skelbiama Moksleivių dainų šventės dienotvarkė, prasideda bilietų platinimas

2026 03 05
Naujas pilietino ugdymo vadovėlis

Pristatytas naujas pilietinio ugdymo vadovėlis

2026 03 05
Monografijos viršelio vaizdas; dailininkas Rimantas Dichavičius

Miesto ir tautos simbolis

2026 03 05
Muziejinėms vertybėms – atvira centralizuota saugykla su gebėjimų centru Rumšiškėse

Muziejinėms vertybėms – atvira centralizuota saugykla su gebėjimų centru Rumšiškėse

2026 03 05
Higienos institutas

Lietuvoje prasideda nauja tėvystės programa „Augame žaisdami“

2026 03 04
Dr. Ilgmars Eglitis ir Kazimieras Černis prie Šmidto sistemos teleskopo

VU astronomas pavadino asteroidą Šv. Kazimiero garbei

2026 03 04
Paroda Jonui Šliūpui Niujorke

Per Atlantą ir sumanymus: Jono Šliūpo gyvenimo kelias parodoje Niujorke

2026 03 04
Akimirka iš Kovo 11-osios minėjimo 2025 m.

Kovo 11-ąją Palangoje švenčia visa Lietuva

2026 03 04

Skaitytojų nuomonės:

  • Kažin apie Nemuno krantinė Kaune pasitinka pokyčius
  • skt. apie G. Šeikis. Kultūrinis ir visuomeninis sambūris Alantoje XX a. pr.
  • Dėl lietuvių kalbos pamokų skaičiaus apie Pristatytas naujas pilietinio ugdymo vadovėlis
  • +++ apie Nemuno krantinė Kaune pasitinka pokyčius
  • Mikabalis apie Pristatytas naujas pilietinio ugdymo vadovėlis
 
 
 
 
 
Kitas straipsnis
Skelbiami Knygos meno varžytuvių nugalėtojai | G. Grigėnaitės nuotr.

Skelbiami Knygos meno varžytuvių nugalėtojai

Sekite mus Feisbuke

Naujienos | Nuomonių ratas | Kultūra
Visuomenė | Gamta ir žmogus | Mokslas
Skaitiniai | VideoAlkas | Visi rašiniai | Paremkite Alką
 Pradžia

Alkas.lt su Jūsų parama – už lietuvišką Lietuvą!

ket testai | fs25 mods | Refinansavimas | iPhone 16 Pro Max | Daigyklos | gta 5 mods | Paskolos iš SAVY | DARBO SKELBIMAI

 

© 2011 Alkas.lt - Visos teisės saugomos. | Svetainę kūrė - Studija 4D

  • Saulės arkliukai
  • Renginiai
  • Reklama
  • Turinys
  • Apie Alkas.lt
  • Paremkite Alką
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
    • Pareiškimai
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Žinyčia
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai