COVID-19, gripas ir peršalimas – dažniausios virusinės ligos, kuriomis žiemą serga žmonės. Ir nors, atrodytų, visi jau turėtų būti išmokę jas gydyti tinkamai, daugelis vis dar daro klaidų, kurios sveikatai atsiliepia neigiamai. „Camelia“ vaistininkė Evelina Zykienė sako, kad jų sukeltų pasekmių spektras itin platus ir pataria, kaip namų sąlygomis gydytis tinkamai.
E. Zykienė primena, kad gripas pasireiškia staigiais požymiais – pirmomis ligos dienomis vargina aukšta temperatūra, kaulų laužymas, galvos skausmas ir silpnumas, o po kelių dienų gali prasidėti sausas kosulys ar gerklės skausmas. Peršalimas prasideda palengva, o pasireiškiantys simptomai įvairūs – vieniems skauda gerklę, kitiems atsiranda sloga ar užgula nosį, vėliau gali kamuoti čiaudulys ir neaukšta temperatūra.
Susirgus COVID-19, požymiai gali pasireikšti ir staiga, ir palengva. Tai, kokie požymiai vargins žmogų, taip pat labai įvairuoja: gali atsirasti sloga, silpnumas, dusulys, apsunkęs kvėpavimas, galvos ir gerklės skausmas bei uoslės ir skonio pojūčio praradimas.
„Slopindami virusinių ligų sukeltus požymius, žmonės vis dar užsiima savigyda, pavyzdžiui, pradeda savarankiškai vartoti namuose turimus antibiotikus, kurie skirti ne virusinių, o bakterinių ligų gydymui, dėl to ne tik silpnėja imuninė sistema ir sunkėja ligos eiga, bet kyla rizika, kad išsivystys kūno atsparumas antibiotikams. Kita dažna klaida – paracetamolio, skirto karščiavimo malšinimui, perdozavimas, kuris gali pažeisti kepenis ir sutrikdyti jų funkciją. Neretai kamuojami kosulio paskiria sau jį slopinančius, kai reikėtų vartoti atsikosėjimą skatinančius vaistus, dėl to plaučiai neišsivalo, o liga ūmėja“, – įspėja vaistininkė.
Anot jos, jeigu sergant pasitelkiama liaudies medicina – česnakų valgymas ar kišimas į nosį, jų nuoviro uostymas bei karšti druskos kompresai – taip pat gali kilti pasekmės: padidėjęs skrandžio rūgštingumas, negrįžtamai pažeista nosies gleivinė ar padidinta rizika kvėpavimo takų ligų išsivystymui. Be to, netinkamai gydant virusinių ligų simptomus, gresia ir tokios komplikacijos kaip bronchitas, ausies ar plaučių uždegimas bei sinusitas.
Tinkamas gydymas: ką ir kaip vartoti?
E. Zykienė sako, kad pajutus pirmuosius ligos požymius, reikėtų atlikti greitąjį, dvigubą savikontrolės testą, kuris tuo pačiu metu padės išsitirti dėl COVID-19 ir gripo.
„Nustatyti gripą kuo anksčiau labai svarbu dėl to, kad šeimos gydytojas galėtų paskirti jo gydymui skirtus specifinius receptinius vaistus su veikliąja medžiaga oseltamiviru. Jis slopina gripo viruso paviršiuje esančius fermentus, kurie padeda infekuoti ląsteles, ir tokiu būdu stabdo jo plitimą kūne. Dėl to lengvėja jaučiami gripo simptomai ir trumpėja ligos trukmė, tačiau šie vaistai veiksmingi tik ligos pradžioje – juos reikia pradėti vartoti per 48 valandas nuo simptomų pasireiškimo“, – aiškina vaistininkė.
Ji tęsia, kad susirgus COVID-19 ir peršalimu, reikia taikyti simptominį gydymą bei atitinkamų priemonių pagalba malšinti jaučiamus negalavimus:
- karščiavimą slopins paracetamolis ar ibuprofenas.
„Siekiant išvengti paracetamolio perdozavimo, reikia labai gerai žinoti, kad maksimali jo paros dozė yra 4 g ir jos negalima viršyti. Įprastai vienoje tabletėje yra 500 mg paracetamolio, tad saugiai būtų galima išgerti 8 tabletes, bet jeigu jas vartojame kartu su milteliais, mažinančiais karščiavimą, kuriuose gali būti ir po 1 g paracetamolio, reikėtų susumuoti visuose preparatuose esančią dozę ir neviršyti 4 g“, – teigia E. Zykienė.
Suaugę per parą gali suvartoti ne daugiau nei 1200 mg ibuprofeno: įprastai vienoje tabletėje jo dozė siekia 400 mg, tai reiškia, kad gerti reikėtų iki 3 tablečių per parą.
- gerklės skausmą ar perštėjimą mažins įvairios pastilės ar purškalai;
- su sloga kovoti padės purškalai, stabdantys sekreciją ir atkemšantys užgultą nosies gleivinę, kuriuos galima naudoti iki 7 dienų;
„Šie purškalai gali tuo pačiu ir sausinti, todėl kartu reikėtų naudoti hipertoninį jūros vandenį, kuris drėkintų nosies gleivinę. Tokį purškalą galima naudoti ilgiau – iki dviejų savaičių“, – sako E. Zykienė.
- sausą kosulį įveikti padės įvairios, dirginimą mažinančios pastilės, o šlapią – preparatai, kurie padeda atsikosėti ir skatina plaučius išsivalyti;
Namų sąlygomis gydytis galima 3–4 dienas, jeigu būklė gerėja, tačiau sveikatai prastėjant, pavyzdžiui, būklei sunkėjant ar atsirandant naujų, ūmėjant gretutinėms ligoms, būtina nedelsiant kreiptis į šeimos gydytoją.
Papildomos priemonės
Jeigu sergant vargina aukšta temperatūra, įprastai daug prakaituojama, o kartu su prakaitu iš kūno pasišalina normalioms organizmo funkcijoms palaikyti reikalingi elektrolitai – kalcis, magnis, chloras, fosforas, kalis ir natris.
„Pravartu būtų iš anksto apsirūpinti elektrolitų milteliais, kuriuos sumaišius su vandeniu, būtų galima pasigaminti elektrolitų tirpalą ir sergant gurkšnoti visą dieną. Tai padės atstatyti balansą organizme ir išvengti ženklaus energijos bei jėgų trūkumo pasveikus“, – aiškina „Camelia“ vaistininkė.
Sergantiems virusinėmis ligomis taip pat patariama vartoti imunitetą stiprinančius vitaminus C, D ir cinką – jie trumpina ligos trukmę ir padeda greičiau atsistatyti po jos.
„Vitaminus ir cinką reikėtų pradėti vartoti susirgus ir tęsti kursą bent iki mėnesio. Be to, svarbi ne tik vartojimo trukmė, bet ir kiekiai: vitamino C paros dozė suaugusiems yra 1 g, vitamino D – 2000 TV, o cinko – 30 mg“, – aiškina E. Zykienė.
