Pleiskanos daugeliui pirmiausiai atrodo estetinė problema, kuri trukdo net ir socialiniams santykiams – jų turintys žmonės ima jausti nepasitikėjimą, jaudinasi, kad aplinkiniams atrodo netvarkingi. „Eurovaistinės“ vaistininkė Evelina Sauškinaitė sako, kad taip tikrai neturėtų būti, ši problema išsprendžiama, tačiau nereikėtų laukti, kol tai įvyks savaime.
Galvos odos pleiskanos atsiranda, kai padidėja mikroorganizmų dauginimasis. Kaip paaiškina vaistininkė, dėl šio reiškinio odos ląstelės epidermyje atsinaujina per greitai, sudarydamos dideles pleiskanas ar lopinėlius, kurie iškrenta arba tampa lipnūs. Visa tai gali lemti sudirgusią ir stipriai niežtinčią odą.
Pleiskanos matomos plaukuose, dažniausiai krinta ant kaklo ir pečių, ypač šukuojant plaukus. Vaistininkė paaiškina, kad pleiskanų atsiradimą gali lemti daugybė įvairių veiksnių.
„Dažniausios priežastys, dėl kurių atsiranda pleiskanos, yra hormonų pusiausvyros sutrikimai, stresas, netinkama plaukų priežiūra, kai kurios odos ligos. Pleiskanų gali atsirasti sergant žvyneline, ichtioze, grybelinėmis ligomis ir sutrikus odos riebalų liaukų veiklai. Taip pat pleiskanojimą gali skatinti ir kitos priežastys, tokios kaip nuovargis, netinkama mityba, vitaminų trūkumas, užterštas oras“, – vardija E. Sauškinaitė.
Nors pleiskanos atrodo nepavojinga problema, vaistininkė paaiškina, kad kartais jos gali būti ir apie rimtas problemas įspėjantis signalas – jei pleiskanų daug, jos riebios, odą labai niežti, ji parausta, ilgainiui gali atsirasti nedidelių žaizdelių, dėl to gali prasidėti infekcija.
Be to, riebios pleiskanos gali skatinti ir plaukų slinkimą. Jei gydant savarankiškai pleiskanos neišnyksta, reikėtų kreiptis į gydytoją dermatologą, kad būtų paskirtas specialus gydymas.
Veikti nedelsiant
Vaistininkė E. Sauškinaitė ramina, kad pleiskanų nereikia išsigąsti, ši problema tikrai išsprendžiama, tačiau svarbu naudoti tam tinkamas priemones, kurias jums padėti išrinkti gali vaistininkas ar konsultantas.
Didesnį galvos odos pleiskanojimą padeda įveikti riebalų išsiskyrimą slopinančios, pleiskanas šalinančios keratolizinės priemonės. Tam, kad neatsirastų naujų pleiskanų, rekomenduojama naudoti keratoplastinius preparatus, taip pat preparatus, kurie veikia mikrobus.
Pleiskanojimą ir niežėjimą gali sumažinti preparatai, kurių sudėtyje yra sieros, salicilo rūgšties, deguto, rezorcino bei cinko.
Pleiskanojimą taip pat slopina šampūnai, želė, losjonai, kurių sudėtyje yra grybelio plitimą stabdančių veikliųjų medžiagų (ketokonazolio, olamido, piroktono) ir eterinių aliejų (pavyzdžiui, čiobrelių), raminančių odą, malšinančių niežėjimą.
Tiems, kuriuos vargina sausos pleiskanos, vaistininkė rekomenduoja naudoti šampūną su aliejais, pavyzdžiui, kokoso, jei pleiskanos riebios, naudinga rinktis tas priemones, kurios turi medžiagų, reguliuojančių riebalų liaukų veiklą.
„Gydomuoju šampūnu rekomenduojama galvą plauti tris ar keturias savaites, po to – rečiau, tik profilaktiškai. Sergant žvyneline, ichtioze, seborėja, gydoma sieros salicilo, deguto ir hormoniniais tepalais.
Norint išvengti galvos pleiskanojimo, svarbu sveikai gyventi, maitintis, išmokti įveikti kasdienį stresą, tinkamai prižiūrėti plaukus, nealinti jų“, – pataria „Eurovaistinės“ vaisininkė.
Pasak E. Sauškinaitės, pleiskanų atsiradimo profilaktikai naudinga vartoti gydomųjų žolelių nuovirus, gydomuosius šampūnus bei kitas pleiskanojimą mažinančias priemones.
Svarbu atkreipti dėmesį, kad pleiskanojimą gali paskatinti dažnos plaukų priežiūros procedūros, cheminis dažymas ar garbanojimas, plaukų plovimas šarminiais, odą sausinančiais ar pažeidžiančiais šampūnais, neigiamos įtakos gali turėti ir dažnas plaukų džiovinimas elektriniu džiovintuvu, todėl šias procedūras reikėtų atlikti saikingai.
