Šiais laikais visuomenė neįsivaizduoja kasdienybės be moderniųjų technologijų, kurios palengvina gyvenimą, paspartina darbus. Viena naujųjų technologijų yra elektroninis paštas, kuris pagreitina žmonių bendravimą, tačiau palaipsniui sumažina popierinių laiškų populiarumą. Kita vertus, šiame kibernetiniame amžiuje ranka rašytas laiškas vis dar išlieka vertybe, tai gražus būdas dalytis šiluma.
Nors dabar ranka rašyti laiškai nebėra tokia populiari bendravimo priemonė kaip XX amžiuje, vis dėlto nemažai žmonių siunčia popierinius laiškus, kurie turi nenuginčijamai didesnę sentimentalią vertę negu elektroniniai laiškai ar trumposios SMS žinutės.
Laiškai iš Lietuvos į egzotiškas pasaulio šalis
Sena tradicija ranka rašyti laiškus šalyje vis dar išlieka populiari. Pasak „Lietuvos pašto“ Rinkodaros ir komunikacijos vadovės Rasos Kruopaitės-Lalienės, popieriniai laiškai ir atvirukai vis dar yra populiarūs tiek Lietuvoje, tiek užsienyje. „Didžiausią jų srautą matome per didžiąsias metų šventes, kai tiek siunčiamos, tiek gaunamos korespondencijos kiekiai išauga 3–4 kartus. Šiais metais Lietuvos paštas šventinio laikotarpio metu apdorojo 120 tonų įvairių siuntų (laiškai, smulkūs paketai, siuntiniai)“, – teigė „Lietuvos pašto“ atstovė.
Paskutiniuoju metu gerokai išaugo ir iš užsienio šalių atkeliaujančių siuntų skaičius. R. Kruopaitės-Lalienės teigimu, pagal kelių pastarųjų metų duomenis daugiausiai siuntų gabenama į/iš Airijos, Anglijos, Ispanijos, Norvegijos, Švedijos, JAV, Kanados, kur gyvena didžiausios lietuvių emigrantų bendruomenės. Tačiau būna ir siuntinių į tokias egzotiškas šalis kaip Brazilija, Kolumbija, Argentina ir Australija. Šalies mastu daugiausia korespondencijos siunčiama ir gaunama Lietuvos didmiesčiuose, nes čia susitelkę didžiausi gyventojų ir įmonių srautai. Tačiau laiškai, atvirukai ir kiti smulkūs siuntiniai taip pat yra siunčiami į mažuosius miestus ir kaimus, tik mažesniais kiekiais.
Šiuo metu valstybės kontroliuojamai bendrovei „Lietuvos paštas“ yra suteiktos ypatingos teisės pristatyti iki 50 g sveriančias siuntas. Kitos bendrovės taip pat turi teisę teikti šią paslaugą, bet jos privalo taikyti du su pusę karto didesnį įkainį negu „Lietuvos paštas“. Pagal Europos Parlamento patvirtintą direktyvą Lietuva turės panaikinti šį apribojimą vėliausiai nuo 2013 metų. Toks pašto liberalizavimas ateityje reiškia darbą be išimtinių teisių – ne tik akcinei bendrovei „Lietuvos paštas“, bet ir kitoms pašto paslaugas teikiančioms įmonėms.
Popierinio laiško siuntimas iš kompiuterio – unikali naujiena šalyje
Elektroninių laiškų atsiradimas turėjo paskatinti tradicinio pašto darbuotojus labiau pasitempti ir daryti viską, kad žmonės vis dar norėtų dažnai naudotis jų paslaugomis. Todėl Lietuvoje šių metų pradžioje buvo pristatyta naujovė – hibridinis paštas. Tai nauja „Lietuvos pašto“ paslauga, kurios dėka nebereikia skubėti į pašto skyrių įsigyti vokų ar pašto ženklų. Siunčiant laiškus hibridiniu paštu laiško turinys sukuriamas kompiuteriu ir išsiunčiamas elektroniniu būdu, o gavėją laiškas pasiekia popierinio pavidalo. Norintiems pasinaudoti šia paslauga, reikia iš Lietuvos pašto interneto svetainės parsisiųsti specialią hibridinio pašto programą.
Lietuvos pašto atstovės teigimu, pastebimas vis didesnis žmonių susidomėjimas šia paslauga. „Naudotis naujovišku paštu labai paprasta: tereikia laišką įkelti į hibridinio pašto programą, o gavėjas gaus popierinį laiško variantą. Hibridiniu paštu į užsienį siunčiami laiškai gavėjus pasiekia greičiau, nes laiškai yra spausdinami toje šalyje, į kurią siunčiamas laiškas. Šia paslauga gali naudotis tiek gyventojai, tiek verslo įmonės“, – teigė R. Kruopaitė-Lalienė. Hibridiniu paštu galima siųsti laiškus, įvairias sąskaitas, dokumentus, reklaminę medžiagą – viską, ką galima atspausdinti ant standartinių A4 formato popieriaus lapų.
Originalus projektas – popieriniai laiškai į ateitį
Praeitais metais keli entuziastai iš Lietuvos sukūrė projektą „Letter2Future“, kurio esmė – galimybė parašyti elektroninį arba popierinį laišką į ateitį sau ar kitam žmogui. Kęstučio Pečiulio ir Gabrielės Štaraitės sukurtoje interneto svetainėje kiekvienas gali parašyti laišką, kurį adresatas gaus elektroniniu paštu arba popieriniu formatu ateityje, siuntėjo pasirinktą datą per laikotarpį nuo mėnesio iki dešimt metų nuo laiško parašymo. Visi laiškai bus saugomi Šveicarijos informacijos banke „Mount10“.
Interneto svetainėje galima ne tik rašyti laiškus, bet ir siųsti priminimus sau apie pasižadėtus dalykus. Pavyzdžiui, galima pasižadėti sau per mėnesį atsikratyti vieno kilogramo viršsvorio. Projekto autorių teigimu, norintys savo laiškus gali publikuoti interneto svetainėje viešai, o neturintys kantrybės laukti gali pradėti nuo vienos dienos pažadų sau pačiam. „Šis projektas – tai ne tik pramoga. Suteikiame galimybę vėliau pasakyti artimiesiems tai, ko šiuo metu nedrįstate ar nenorite. Kiekvienas parašytas laiškas – tai iki dešimties metų ilgumo jūsų tiltas į ateitį“, – sakė idėjos autoriai.
Elektroninio laiško į ateitį siuntimas yra nemokamas, nemokamai bus išsiųsti ir pirmieji 1000 viešų popierinių laiškų. Popierinio laiško siuntimas yra mokama paslauga.
Susirašinėjimo laiškais klubai – populiaru visame pasaulyje
„Letternet“ – tai vienas populiariausių susirašinėjimo laiškais klubų Vokietijoje ir visame pasaulyje. Šio klubo misija – „pasaulį atrasti laiškais“. Šiuo metu dalyvių, susirašinėjančių popieriniais laiškais, skaičius išaugo daugiau negu iki 500 tūkstančių. Klubas vienija dalyvius iš įvairių 140 pasaulio valstybių.
Klube nesinaudojama elektroniniu paštu, tačiau registracija vyksta internete. Norint užsiregistruoti, reikia nurodyti trumpą informaciją apie save, o tada bus galima išsirinkti pirmuosius susirašinėjimo draugus. Užsiregistravus kas mėnesį siunčiama informacija į el. pašto dėžutę, kurioje pateikiami bendraamžių adresai. Šis klubas ypač populiarus tarp jaunuolių ne tik iš Vokietijos, bet ir Pietų Afrikos, Azijos, JAV, Kanados ir Šiaurės Europos.
Nors naujosios technologijos – elektroninis paštas, SMS žinutės – suteikia galimybę bendrauti patogiau ir greičiau, tačiau ranka rašytą laišką žmogui gauti yra kur kas maloniau.
