Lietuvos kino centras, siekdamas lietuvišką kiną padaryti prieinamą visiems, LAB ir virtualios bibliotekos ELVIS rinkinį papildo penkiais lietuviškos klasikos filmais su garsiniu vaizdavimu.
Didžioji šios programos naujiena –1985-ųjų metų Raimundo Banionio filmas „Mano mažytė žmona“, kurį Lietuvos kino centras atnaujino dar šiais metais.
Programą taip pat papildo vaidybinis istorinis dviejų dalių filmas „Herkus Mantas“ (rež. Marijonas Giedrys, 1973), pasakojantis apie XIII a. Didžiojo prūsų sukilimo vadą Herkų Mantą.
Rinkinyje galima rasti ir du Arūno Žebriūno filmus:
„Paskutinė atostogų diena“ (1965) bei lietuviškąja Romeo ir Džuljetos istorija vadinamą 1978-ųjų juostą „Riešutų duona“.
Programą karūnuos savo laiku geriausia juosta pripažintas Almanto Grikevičiaus ir Algirdo Dausos bendros režisūros filmas „Jausmai“ (1968).
Praėjusiais metais Lietuvos aklųjų bibliotekos rinkinį Lietuvos kino centras papildė šiais filmais:
„Maža išpažintis“ (rež. A. Araminas, 1972), „Skrydis per Atlantą“ (rež. R. Vabalas, 1983), „Moteris ir keturi jos vyrai“ (rež. A. Puipa, 1984) „Žydrasis horizontas“ (rež. V. Mikalauskas, 1958) ir „Vaikai iš „Amerikos“ viešbučio“ (rež. R. Banionis, 1991).
„Prieš beveik dvejus metus LAB bendruomenės „Facebook“ grupėje pasiteiravome, kokius filmus su garsiniu vaizdavimu labiausiai norėtų pamatyti mūsų vartotojai.
Daugiau negu 60 balsų įvairiems filmams skyrė lietuviška kino klasika iki tol negalėję mėgautis kino mylėtojai.
Apklausos duomenimis pasidalinome su Lietuvos kino centro komandą ir ji ištęsėjo savo pažadą pritaikyti būtent tuos filmus, kurie labiausiai reikalingi negalintiems, bet labai norintiems juos pamatyti.
Šiuo metu galime pasidžiaugti, kad iš dešimties daugiausiai balsų sulaukusių filmų, jau septyni yra pritaikyti“, – apie bendradarbiavimą su Lietuvos kino centru dalinasi LAB Leidybos vadovė Alisa Žarkova.
Garsinis vaizdavimas – tai vienas iš audiovizualinio vertimo būdų, perteikiantis vaizdines žinias žodžiu.
Tai padeda neregiams ir silpnaregiams geriau suprasti teatro spektaklius, kino filmus, televizijos laidas, dailės parodas, sportines varžybas.
Pirmosios „audiodeskripcijos“, pritaikytos masiniam naudojimui, pradėtos kurti JAV 2009 metais.
Lietuviškos kino klasikos filmus su atskiru, specialiai neregiams ir silpnaregiams skirtu garso takeliu parengė Lietuvos kino centras kartu su garsinio vaizdavimo žinove, Vilniaus universiteto dėstytoja dr. Laura Niedzviegiene, Laurynu Kavaliausku, Ieva Huga (Hug), Tomu Tamkevičiumi, Austėja Armonaite ir įgarsinimo studija „Aktida“.
Filmus garsino aktorius ir atlikėjas Giedrius Arbačiauskas.
Kiekvienais metais Lietuvos kino centras pildo atnaujintų filmų rinkinį, pritaikytą specialiųjų poreikių turintiems žiūrovams.
Dabar filmus gali žiūrėti ne tik regos sutrikimą turintys, bet ir neprigirdintys ir kurtieji. Šiais metais Lietuvos kino centras pritaikė 5 filmus su SKN.
