Penktadienis, 4 liepos, 2025
  • Saulės arkliukai
    • Diskusijos
    • Gyvoji tradicija
    • Etninės kultūros paveldas
    • Kultūros teorijų labirintai
    • Iš mokslo tyrimų
    • Ugdytojai ir ugdytiniai
    • Profesijos
    • Subkultūros
    • Kitos kultūros
    • Kūryba
    • Mes skaitome knygas
    • Margos pievos: renginiai
    • Keliauk lėtai: tėvynės pažinimas
    • Praktiniai patarimai
    • Iš mados istorijos
    • Mados tinklarastininkas
    • Fotogalerijos
    • Redakcija
  • Renginiai
  • Reklama
  • Turinys
  • Apie Alkas.lt
  • Paremkite Alką
Alkas.lt
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
    • Pareiškimai
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Žinyčia
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
    • Pareiškimai
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Žinyčia
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai
No Result
View All Result
Alkas.lt
No Result
View All Result
Pradžia Visi įrašai

Prancūziškas batonas – UNESCO paveldo sąraše

www.alkas.lt
2022-12-26 13:06:17
0
Prancūziškas batonas | pexels nuotr.

Prancūziškas batonas | pexels nuotr.

Prancūziškas batonas metams baigiantis buvo įtrauktas į UNESCO Nematerialaus kultūros paveldo sąrašą. Prancūzijos simboliu tapęs kepinys yra nepamainoma kasdienio prancūzų stalo dalis. Skaičiuojama, kad per metus Prancūzijoje jo iškepama daugiau nei 6 milijardai vienetų. Vaida Budrienė, prekybos tinklo „Iki“ komunikacijos vadovė, sako, kad „Iki“ – pirmasis tinklas, Lietuvoje pradėjęs kepti prancūziškus batonus, o šie – netruko pavergti ir lietuvių širdis.

Istorinis įvykis, svarbus kiekvienam prancūzui

Prancūziško batono kilmė vis dar yra neaiški, o tarp istorikų teorijų yra įvairių – kai kurie mano, kad prancūzų kepėjai XIX amžiuje pailgos duonos idėją parsivežė iš Vienos. Kiti teigia, kad prancūziškas batonas atsirado per Prancūzijos revoliuciją. Iš pradžių prancūziško batono forma nebuvo konkrečiai apibrėžta, tačiau, pasak legendos, pats Napoleonas Bonapartas nusprendė pasirinkti pailgą jo formą tam, kad kareiviai galėtų juos patogiai nešiotis galinėje savo palto kišenėje.

Prekybos tinklo „Iki“ konditeris, prancūzas Thierry Lauvray, sako, kad prancūziško batono į traukimas į UNESCO Nematerialaus kultūros paveldo sąrašą – ne tik jo, bet ir visų prancūzų ilgai lauktas įvykis.

„Prancūziško batono į traukimas į UNESCO Nematerialaus kultūros paveldo sąrašą – sudėtingas procesas į kurį turėjo įsitraukti net ir pats šalies prezidentas, o tai tik patvirtina jo svarbą. Džiaugiuosi, kad tai įvyko, nes šis kepinys – tikrų tikriausias Prancūzijos simbolis”, –  teigia T. Lauvray.

Prancūzijoje šiuo skanėstu mėgaujmasi bene kadien. Dažniausiai jį valgo su uogienėmis, riešutų ir šokolado kremu, sūriais, įvairiausiai kumpiais, netgi mirko jį kavoje.

„Prancūzijoje kiekvienas vyras, moteris ar vaikas kasdieną suvalgo po prancūzišką batoną. Daugumai prancūzų valgis be jo – nėra valgis. Gabalėlį batono su sūriu, kitais priedais ar tiesiog vieną prancūzai dažnai suvalgo ir po valgio, prieš desertą“, – pasakoja jis.

Pasak jo, lietuvių pamėgtą prancūzišką batoną virtuvėje galima panaudoti įvariausiais būdais ir nereikia baimintis, jeigu pasigaminus norimą patiekalą – jo lieka. Nors šis batonas ypač vertinamas šviežias, jį tikrai galima valgyti ir vėliau. „Iki“ konditeris dalijasi keliais naudingais patarimais, kaip panaudoti prancūzišką batoną, kad nereiktų jo švaistyti.

Kaip jo nešvaistyti?

Šaldymas. Batoną tiesiog supjaustykite norimo dydžio gabalėliais, sudėkite į šaldymui skirtus maišelius ir užšaldykite. O užsimanius – tiesiog pašildykite jį orkaitėje.

Padrėkinkite. Kietą ir padžiūvusį batoną galima lengvai prikelti naujam gyvenimui. Tereikia jo kepalą šiek tiek padrėkinti po tekančiu vandeniu ir pašildyti orkaitėje. Kai kurie prieš dėdami į orkaitę batoną dar susuka į foliją, o baigiant kepti – iš jos išvynioja ir dar kelias minutes pakepa, kad jo plutelė vėl taptų traški.

Gaminkite skrebučius. Dar vienas puikus sukietėjusio prancūziško batono panaudojimo būdas – skrebučiai. Batoną reikia supjaustyti nedideliais kvadratėliais. Juos sudėti į kepimo indą, apšlakstyti alyvuogių aliejumi, mėgstamais prieskoniais: šviežiomis žolelėmis, trintais česnakais arba česnakų milteliais, ir šiek tiek pakepti. Tokie skrebučiai puikiai tinka sriuboms, salotoms pagardinti. Be to, juos patogu ir užšaldyti.

Malti džiūvėsėliai. Iš sukietėjusio prancūziško batono galima pasigaminti ir džiūvėsėlių. Tai padaryti – itin paprasta. Tiesa, tam, kad džiūvesėliai gautųsi traškūs, reikia įsitikinti, kad batonas tikrai iki galo sudžiūvęs. Galiausiai, jį supjausyti, sudėti į trintuvą ir trinti tol, kol iš batono teliks biri džiūvėsėlių masė.

Spausdinti 🖨

Susiję straipsniai:

  1. Prezidentė dalyvaus UNESCO lyderių forume
  2. Vilnius įtrauktas į UNESCO maršrutą „Romantiškoji Europa“

Siūlomi vaizdo įrašai:

ALKO TURINYS

Parašykite komentarą Atšaukti atsakymą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Naujienos

Maisto gaminių klastitės
Gamta ir žmogus

Tarp dažniausių klastočių – vynas ir saldainiai

2025 07 04
Baltijos šalių Prezidentai
Lietuvoje

Baltijos šalių Prezidentai aptarė saugumo klausimus

2025 07 04
Pinigai
Lietuvoje

Pareigūnai ragina nesusigundyti greitu ir lengvu pelnu

2025 07 04
Pasienis
Lietuvoje

Važiuojant į Lenkiją patikrinimai vyks 13-oje vietų

2025 07 04
Vandens dulksnų stotelė
Gamta ir žmogus

Kaune – dar daugiau atsivėsinimo vietų

2025 07 04
„Rail Baltica“
Lietuvoje

„Rail Baltica“ projektui – papildomos ES lėšos

2025 07 04
Pėsčiųjų ir dviračių takas
Gamta ir žmogus

„Via Lietuva“ keliautojams siūlo 5 vaizdingus maršrutus

2025 07 04
Mobilus internetas telefone
Lietuvoje

Interneto kokybę jau galima įsivertinti dar paprasčiau

2025 07 04

SKAITYTOJŲ PASTABOS

  • >P.Skutas apie Lietuvoje lankysis Vokietijos Prezidentas
  • Michailas Velleris apie K. Urba. Komentaras LRT „Aktualijų studijos“ laidai tema „Ar Lietuvai reikia kultūros kanono?“
  • Rimgaudas apie R. Vanagas. Tipu tapu į tapatybę
  • P.Skutas apie Lietuvoje lankysis Vokietijos Prezidentas

NAUJAUSI STRAIPSNIAI

  • Tarp dažniausių klastočių – vynas ir saldainiai
  • Baltijos šalių Prezidentai aptarė saugumo klausimus
  • Pareigūnai ragina nesusigundyti greitu ir lengvu pelnu
  • Važiuojant į Lenkiją patikrinimai vyks 13-oje vietų

Kiti Straipsniai

Maisto gaminių klastitės

Tarp dažniausių klastočių – vynas ir saldainiai

2025 07 04
Pomidorai | pixabay.com, Couleur nuotr.

Skirtingiems patiekalams – skirtingi pomidorai

2025 06 28
Maistas, žuvis | pixabay.com nuotr.

Lašiša – išmintingas pasirinkimas po švenčių

2025 06 28
Vilniaus senamiestis

Patvirtintas Vilniaus istorinio centro valdymo planas

2025 06 27
Braškės

Uogos – ne tik desertams

2025 06 25
Kokie pramanai sklando apie saldiklius?

Saldikliai: bijoti, ar vartoti?

2025 06 24
Arbūzas

Kepti ant grotelių teks net arbūzas

2025 06 24
Mėsa

Jautiena gali tapti vienu didžiausių kepsnių mėgėjų atradimų

2025 06 22
Šašlykai

Artėjant Joninėms – nauji sprandinės paruošimo būdai

2025 06 21
Kepsninė

Nė dienos be salotų – nepamirškite jų ir prie kepsnių

2025 06 21

Skaitytojų nuomonės:

  • >P.Skutas apie Lietuvoje lankysis Vokietijos Prezidentas
  • Michailas Velleris apie K. Urba. Komentaras LRT „Aktualijų studijos“ laidai tema „Ar Lietuvai reikia kultūros kanono?“
  • Rimgaudas apie R. Vanagas. Tipu tapu į tapatybę
  • P.Skutas apie Lietuvoje lankysis Vokietijos Prezidentas
  • Mikabalis apie G. Songaila. „Galindų ir Gintaro keliu“ ekspedicija signtaro A. Patacko atminimui – 2-oji diena (III)
 
 
 
 
 
Kitas straipsnis
Tuno kepsniai: ne tiks sveika, bet ir gardu

Karšto oro gruzdintuvė – žingsnis į sveiką mitybą

Sekite mus Feisbuke

Naujienos | Nuomonių ratas | Kultūra
Visuomenė | Gamta ir žmogus | Mokslas
Skaitiniai | VideoAlkas | Visi rašiniai | Paremkite Alką
 Pradžia

Alkas.lt su Jūsų parama – už lietuvišką Lietuvą!

 fs22 mods | ket testai | Farming Simulator 25 mods | Inbank vartojimo paskolos | FS25 | fs25 mods | DARBO SKELBIMAI | lėktuvų bilietai

 

© 2011 Alkas.lt - Visos teisės saugomos. | Svetainę kūrė - Studija 4D

  • Saulės arkliukai
  • Renginiai
  • Reklama
  • Turinys
  • Apie Alkas.lt
  • Paremkite Alką
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
    • Pareiškimai
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Žinyčia
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai