Spalio 22 d. eidama 81 metus mirė dokumentinių filmų režisierė, operatorė, žurnalistė, Sąjūdžio metraštininkė Laima Margarita Pangonytė.
L. Pangonytė gimė 1942 sausio 17 d. Vilniuje. Mokėsi Vilniaus Salomėjos Nėries vidurinėje mokykloje, 1966 metais Vilniaus universitete baigė rusų kalbą. 1969 metais pradėjo dirbti Lietuvos kino studijoje režisieriaus asistente.
1970–1975 metais studijavo Sankt Peterburgo teatro, muzikos ir kinematografijos institute. Buvo Sąjūdžio metraštininkė, LRT korespondentė Italijoje ir žurnalistė prie Šv. Sosto Vatikane.
L. Pangonytė kino juostoje įamžino svarbiausius Lietuvos atkūrimo įvykius. Ji filmavo Baltijos kelią ir pirmuosius Sąjūdžio mitingus ir kitus įvykius ir sukaupė didžiulį Lietuvos atgimimo vaizdo archyvą. Nuo 1988 iki1990 m. nufilmuota virš 800 val. vaizdo įrašų.
Prezidentas pareiškė užuojautą
Dėl Laimos Pangonytės mirties užuojautą visiems Velionės artimiesiems, draugams ir bendražygiams pareiškė Lietuvos Respublikos prezidentas Gitanas Nausėda.
„Netekome nusipelniusios Lietuvai asmenybės. L. Pangonytė nuo pat pirmųjų Sąjūdžio žingsnių ėmėsi atsakingos užduoties juos įamžinti ir išsaugoti ateities kartoms. Laisvės ir laisvo žmogaus idėją ji visą savo kūrybinį kelią nuosekliai reiškė subtilia kino meno kalba, taip reikšmingai prisidėdama prie Nepriklausomybės siekio“, – rašoma Prezidento užuojautoje.
Su Velione galima bus atsisveikinti spalio 26 ir 27 dienomis Vilniaus Laidojimo paslaugų centro Antakalnio filiale (prie Vilniaus Petro ir Povilo bažnyčios, M. K. Paco g. 4, 2-oje salėje): spalio 26 d., trečiadienį, nuo 14.00 val. iki 20:30 val., o spalio 27 d., ketvirtadienį, nuo 8.30 val. iki 13 val.
Spalio 27 d. 13 val. laidotuvės Vilniaus Rokantiškių kapinėse.
LRT rodė ištraukas iš Velionės juostų. Įamžinta, kokie jauni buvome, kokia laisvos ir laimingos Lietuvos viltimi spindėjo mūsų akys – ir tų, kurie vėliau tapo politikais, ir eilinių Lietuvos žmonių, patikėjusių jiems Lietuvą ir išsiskirsčiusių savo darbus dirbti.
Vėliau filmavo ir tai, kas nedžiugino, politikus, kurie skaudžiai nuvylė. Nes ir Lietuvą ištiko tai, kas paprastai po revoliucijų kitus ištikdavo…
Graudu ištarti paskutinį Sudie…
…
Graudu. Labai graudu.
Amžiną atilsį… Tebūna lengva jai Lietuvos žemelė.
—
Viena ryškiausių Sąjūdžio asmenybių.
Šiandien dar pažiūrėjau (2020 m.) R. Zemkausko “Pasivaikščiojimą” su šia nuostabia moterimi. Jos mintys apie tokio paties sąjūdžio muziejų Latvijoje, kad herojai buvo ne atskiros asmenybės, o Tauta, ir pan.
– lrt.lt/mediateka/irasas/2000140486/pasivaiksciojimai-laima-pangonyte-profesija-paveldejau-is-senelio-laukiu-gaisru-tik-su-kamera
Labai gerai atsimenu, tada tai buvo naujiena, kad kažkas filmuoja ir labai dažnai atkreipdavau dėmesį į šią energingą moterį su kamera ant peties. Taip ir liko man ji “Sąjūdžio” korespondente atmintyje. Kaip greitai eina laikas … Prasmingas buvo jos darbas. Pagarba ir Amžinąjį atilsį.