Lietuvos laivai liks be lietuviškų įgulų?

Lietuvos jūrininkų sąjungą (LJS) neramina ketinimai taisyti LR Prekybinės laivybos įstatymą, kuris nustato reikalavimus laivų su Lietuvos vėliava įgulų sudėčiai.

Šiandien teisiškai yra nustatyta, kad laivo įgulą turi sudaryti ne mažiau kaip 50 proc. Lietuvos, Europos Sąjungos ar kitų Europos ekonominės erdvės (EEE) valstybių piliečiai.

Inicijuojama pataisa siekiama dar labiau mažinti lietuvių/ES piliečių privalomą dalį įguloje arba apskritai panaikinti privalomą lietuvių/ES piliečių dalį Lietuvos laivuose. 

LJS baiminasi, kad priėmus tokią pataisą, kyla grėsmė Lietuvos jūrininkams, kuriuos iš lietuviškų laivų gali išstumti pigesnė darbo jėga iš Trečiųjų šalių.  Įstatymo pataisų iniciatoriai argumentuoja, kad šis pokytis yra reikalingas, nes trūksta jūrininkų, tačiau sąjunga tokius argumentus vadina nepagrįstais.

 „Šiuo metu Lietuvos registre yra beveik 5000 jūrininkų ir tik 37 prekybiniai laivai, todėl netiesa, kad jūrininkų trūksta. Kita medalio pusė – laivų savininkams lietuvius ar kitų ES, EEE valstybių piliečius samdyti yra brangiau, todėl jiems finansiškai naudingesni jūrininkai iš Trečiųjų šalių. Verta paminėti, kad ir dabar įstatymas nedraudžia tokius jūrininkus įdarbinti, jie gali sudaryti pusę visos laivo įgulos.

Mūsų profesinei sąjungai rūpi, kad nebūtų griaunami Lietuvos, jūrinės valstybės, pamatai, kad Lietuvos jūrininkai turėtų kaip galima platesnes galimybes siekti karjeros jūroje, ypač laivuose, plaukiojančiuose su Lietuvos vėliava. Deja, tai, kas šiuo metu yra planuojama ir, kokios įstatymo pataisos yra rengiamos, nepadės išsaugoti jūrinės valstybės tapatybės“, – sakė Lietuvos jūrininkų sąjungos pirmininkas Aleksandras Kaupas.

Įstatymo pataisoms, kuriomis norima mažinti nacionalinės laivo įgulos sudėties procentinę išraišką, nepritaria ir Jūrų kapitonų asociacija. Jos pirmininkas, ilgametis jūrų kapitonas Juozas Liepuonius, nuogąstauja, kad iškyla reali grėsmė lietuviams būti pakeistiems jūrininkų iš Trečiųjų šalių.

 „Per ne vieną dešimtį darbo jūroje metų ryškėja labai aiški tendencija – laivų savininkams yra kur kas patogiau ir gerokai pigiau rinkti įgulą iš Trečiųjų šalių, tokių kaip Filipinai, Kinija, Rusija. Nėra jokios paslapties, kad tokie jūrininkai, skirtingai nei mūsiškiai, nekelia ypatingų reikalavimų, pvz. neprieštarauja jūroje dirbti net 10 mėnesių ir daugiau.

Skiriasi ir darbo užmokestis, todėl natūralu, kad laivų savininkams tai finansiškai apsimoka. Ši pataisa neskatins investuoti į jūrininkų rengimą ir jų išlaikymą Lietuvos laivuose. Kam vargintis, jeigu galima pasirinkti pigesnę darbo jėgą?“, – retoriškai klausė Juozas Liepuonius.

Jeigu įstatymas dėl nacionalinės sudėties Lietuvos laivuose bus pakoreguotas, tai gali turėti įtakos ir vienintelei aukštajai mokyklai Lietuvoje, rengiančiai specialistus jūrai – Lietuvos aukštajai jūreivystės mokyklai (LAJM).  

 „Esame unikali ir vienintelė tokios rūšies aukštoji mokykla Lietuvoje, todėl esame suinteresuoti, kad mūsų absolventai įsidarbintų laivuose su Lietuvos vėliava ir užimtų įgytą kvalifikaciją atitinkančias pareigas. Reikia pripažinti, kad jau dabar dėl to esama problemų, o pakoregavus įstatymą, jaunimui įsidarbinti lietuviškuose laivuose gali būti dar sunkiau. 

Nors esame valstybės mokslo ir studijų institucija, tačiau mūsų parengtų specialistų daugiau dirba užsienio šalių laivuose, o ne Lietuvos. Viena vertus, tai įrodo, kad parengti jūrininkai yra aukštos  kvalifikacijos ir atitinka tarptautinius standartus, kita vertus, jūrininkai, kaip ir visi darbuotojai, turi teisę rinktis. “, – sakė LAJM direktoriaus pavaduotoja akademinei veiklai Rima Mickienė.  

Šiuo metu LAJM jūrines specialybes studijuoja apie 400 studentų. Kiekvienais metais mokykla parengia apie 150 jūrininkų. Per daugiau kaip 70 metų LAJM parengė 14 000 absolventų.