Nuo karo siaubo bėgantys ir ukrainiečiai prieglobstį rado Lietuvoje, čia jie ne tik gali gyventi, tačiau ir tęsti ar net baigti Ukrainoje pradėtas studijas.
Pavyzdžiui, Lietuvos aukštojoje jūreivystės mokykloje (LAJM) studijas pratęs net 105 ketvirto kurso studentai iš Ukrainos, daug studentų priima ir kitos Lietuvos aukštosios mokyklos.
Virš 100 jūrininkų iš Chersono
Lietuvos aukštoji jūreivystės mokykla (LAJM) su Ukrainos jūrų akademija bendradarbiauja dar nuo 2019 m., todėl kilus karui iškart kreipėsi į su pagalbos siūlymu ir kvietimu pabaigti studijas Lietuvoje.
„Chersono valstybinė jūrų akademija turi 230 paskutinio kurso studentų, kurie karui prasidėjus buvo jūroje. Šiuo metu jiems baigiasi jūrinė praktika ir jie negali grįžti į gimtinę.
Visi norintys ir galintys jiems padeda. Laivybos kompanijos daliai studentų pasiūlė likti laivuose ir pratęsti praktiką iki rudens, kada galės prisijungti prie mūsų aukštosios mokyklos.
Kita dalis jau nuo gegužės tęs 4-o kurso studijas Klaipėdoje“, – sako direktoriaus pavaduotoja akademinei veiklai Rima Mickienė.
Studijas pratęsti nebus sudėtinga, nes jas griežtai reglamentuoja Tarptautinės jūrų organizacijos konvencijos.
„Visos jūrinio rengimo studijų programos yra unifikuotos ir reglamentuotos Tarptautinės jūrų organizacijos konvencijos. Visur yra nurodoma kvalifikacija, kompetencija, kompetencijos įrodymai, kompetencijos tikrinimo būdai ir rezultatai. Jūrinio laipsnio diplomas atveria galimybes visame pasaulyje.
Mūsų net studijų grafikai yra labai panašus. Turime tik vieną skirtumą – baigiamasis darbas. Ukrainiečiams jo rengti nereikėdavo, o Lietuvoje jis privalomas. Tad tai jiems bus naujas iššūkis“, – sako ji.
Pasak R. Mickienės, jau šiandien LAJM yra atvykę 12 studentų, o šį semestrą jų turėtų būti apie 40. Iš viso studijas baigti LAJM turėtų baigti 61 būsimasis laivavedys, 35 – laivų mechanikai, 9 – elektromechanikai.
„Atvykę studentai buvo išties labai pavargę ir daug miegojo dėl patiriamos įtampos. Dabar jau apsipranta, juokauja, į viską žiūri optimistiškai.
Suteikiame jiems visas būtinas pragyvenimui priemones: apgyvendinome bendrabutyje, rengsime ir papildomas paskaitas apie lietuvių kultūrą, kalbą, suteiksime psichologijos žinių.
Labai džiugu ir tai, kad prie paramos prisijungė tarptautinė „Marlou navigation“ kompanija, kuri rems savo studentus. Ji rūpinasi studentų atvykimu, pragyvenimu, parems LAJM reikalingomis lėšomis, skirtomis studijoms“, – džiaugiasi direktoriaus pavaduotoja akademinei veiklai Rima Mickienė.
Nuo Klaipėdos iki Vilniaus
Ukrainiečių studentų galima sutikti jau, bene, visose Lietuvos aukštosiose mokyklose. Vilniaus kolegijos Studijų tarnybos vadovė Dovilė Liubinienė pažymi, kad šiuo metu Vilniaus kolegijos bendruomenė ukrainiečių studijas įgyvendina dviem kryptimis.
„Pirmiausia, dedamos visos pastangos, kad studentai ukrainiečiai, pradėję studijas iki karo, jas galėtų sėkmingai tęsti: studentai yra atleisti nuo studijų kainos mokėjimo ir apgyvendinimo bendrabučio mokesčių, jiems skirtos papildomos stipendijos.
Šiuo metu turime kelis naujai priimtus studentus. Bendruomenė ne tik padeda integruotis į jau prasidėjusį studijų procesą, bet ir teikia reikalingą pagalbą (studentų – mentorių pagalba, psichologo konsultacijos).
Jau kelis metus Vilniaus kolegija bendradarbiauja su Ukrainos Kremenčiuko vystymo institutu, priimdama nemokamai studijuoti ukrainiečius.
Šiuo metu vykdomo užsienio studentų priėmimo metu jau užsiregistravo 9 Ukrainos stojantieji, pageidaujantys studijuoti kolegijoje nuo 2022 m. rugsėjo 1 d.
„Vilniaus kolegija besidomintiems studijomis siūlo rinktis 9 studijų programas anglų kalba. Kasdien sulaukiame užklausų dėl galimybių tęsti studijas, kiekvieną situaciją nagrinėjame individualiai ir pasiūlome geriausią asmens padėtį atitinkantį sprendimą, pvz., stojančiąją, kuri pradės studijuoti nuo 2022 m. rugsėjo 1 d., tačiau dėl susiklosčiusios padėties šiuo metu jau yra atvykusi į Lietuvą, nemokamai apgyvendinome kolegijos bendrabutyje”, – teigia D. Lubinienė.
