Birželio 7 d. Vilniuje susitiko Lietuvos Ministrė Pirmininkė Ingrida Šimonytė, Latvijos Ministras Pirmininkas Krišjanis Karinšas ir Estijos Ministrė Pirmininkė Kaja Kallas.
Susitikime Vyriausybėje jie aptarė saugumo padėtį regione, NATO priešakinės gynybos ir atgrasymo stiprinimą Baltijos valstybėse, pagalbą Ukrainai tęsiantis Rusijos pradėtam karui, sankcijas Rusijai ir Baltarusijai.
Baltijos valstybių Vyriausybių vadovai sutarė toliau glaudžiai koordinuoti šalių pozicijas ir vieningai siekti aljanso perėjimo nuo NATO priešakinių pajėgų dislokavimo prie priešakinės gynybos modelio ir kaip galima greitesnio sprendimų priėmimo dėl rytinio flango sustiprinimo.
„Rusijai keliant ilgalaikę grėsmę visos euroatlantinės erdvės saugumui, būtina, kad NATO neatidėliojant priimtų reikiamus sprendimus dėl esminių pajėgų sustiprinimo aljanso rytiniame flange, ypač atsižvelgiant į geografinius ypatumus“, – sakė Ingrida Šimonytė.
Ji pabrėžė, kad Lietuva jau dabar gynybos išlaidoms skiria 2,5% BVP ir yra pasirengusi toliau investuoti į ginkluotųjų pajėgų modernizavimą, taip pat didinti investicijas į priimančiosios šalies paramą, kad būtų užtikrintos geriausios sąlygos Lietuvoje dislokuotiems sąjungininkų kariams.
„Jei Rusija nebus sustabdyta Ukrainoje, jeigu jai bus daromos nuolaidos Ukrainos teritorijos sąskaita, Rusija bus tik padrąsinta eiti toliau. Turime padėti Ukrainai laimėti karą, kuriame ukrainiečiai kaunasi ir už visos Europos laisvę. Tik Ukrainos pergalė gali užtikrinti ilgalaikę taiką Europoje“, – sakė I. Šimonytė.
Ministrai Pirmininkai pažymėjo, kad Europos Sąjungos kandidatės statuso suteikimas Ukrainai būtų svarus ir labai reikalingas ilgalaikės paramos Ukrainai signalas.
Lietuvos, Latvijos ir Estijos Vyriausybių vadovai taip pat aptarė Rusijos siekius dirbtinai sukelti maisto krizę ir naudoti badą kaip ginklą. Jie pabrėžė Rusijos atsakomybę dėl Ukrainos uostų blokavimo, neleidžiančio eksportuoti grūdų bei kitų Ukrainos prekių.
