Žemės ūkio ministras Kęstutis Navickas, įvertinęs aplinkybes, kurios lemia, kad dalis smulkiųjų ūkininkų nepasinaudoja valstybės parama pieno šaldymo įrangai įsigyti, nusprendė pieno tiekėjams dar bent ketveriems metams pratęsti pereinamąjį laikotarpį – per dvi valandas nuo melžimo pristatant pieną jo atšaldyti nereikės.
Siekiant išsaugoti pieno kokybę, pamelžtas pienas turi būti nedelsiant atvėsintas iki ne aukštesnės kaip 8 laipsnių temperatūros, jei jis surenkamas kasdien, arba ne aukštesnės kaip 6 laipsnių temperatūros, jei surenkamas ne kasdien. Tai numatyta ES reglamentuose. Tačiau Lietuvoje taikoma išimtis, kai pienas pristatomas per 2 valandas po melžimo.
Pereinamasis laikotarpis ES nuostatoms įgyvendinti turėjo baigti galioti šių metų pabaigoje.
„Pieno žaliavos kokybė yra labai svarbi, atšaldymas yra vienas iš būdų tą kokybę užtikrinti. Vis dėlto dalis mažų ūkininkų neturi techninių galimybių – tinkamos galios elektros įvadų, patalpų ir kita – šaldytuvams įsirengti. Be to, smulkiesiems tai yra ir didelis ilgalaikis įsipareigojimas, kai perspektyvos plėsti pieno ūkį nėra. Šios išlygos panaikinimas smulkiesiems pieno gamintojams taptų kliūtimi parduoti pieną.
Seimo Kaimo reikalų komiteto narys Jonas Gudauskas, susitikęs su mažaisiais Žemaitijos regiono pieno gamintojais, inicijavo pereinamojo laikotarpio pratęsimą.
Suprantame, kad maisto sauga yra labai aktualus klausimas, tačiau sutarėme, kad reikia ieškoti kitų būdų – pirmiausia, papildomomis priemonėmis skatinti kooperaciją ir pieno perdirbimą vietoje“, – sako žemės ūkio ministras K. Navickas.
Savo ruožtu pieno gamintojai iki šiol gali pasinaudoti parama pieno šaldymo įrangai įsigyti, kurią buvo galima gauti pagal įvairias Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 metų programos priemones.
Nuo 2020 m. išskirtinai smulkieji ūkininkai, užsiimantys pienine galvijininkyste, buvo kviečiami Nacionalinei mokėjimo agentūrai teikti paraiškas dėl paramos savo ūkiams stiprinti pagal Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 metų programos priemonės „Ūkio ir verslo plėtra“ veiklos sritį „Parama smulkiesiems ūkiams“.
Ši parama skirta pieno gamintojams, kurie laiko nuo 3 iki 9 pieninių veislių karvių, jiems skiriama 100 proc. išmoka, sudaranti iki 15 000 Eur. Investuojantiems būtent į pieno šaldymo įrangą buvo suteikiamas prioritetas, nes pieno kokybė ypač svarbi visai maisto tiekimo grandinei.
Per dvejus metus parama pasinaudojo apie 900 ūkininkų, dar per 200 paraiškų pateikė šiemet – šis skaičius nėra galutinis.
Smulkūs pieno ūkiai Lietuvoje dominuoja – 73 proc. ūkių, laiko iki 5 karvių ūkyje ir juose laikomos karvės sudaro 14 proc. visų Lietuvoje laikomų pieninių karvių.
Gegužės pradžioje Lietuvoje buvo laikoma beveik 228 tūkst. pieninių karvių, per metus jų banda sumažėjo 8 tūkst. karvių – mažėjimo tendencija stebima jau daugelį metų. Nepaisant to, šių metų sausį – balandį buvo supirkta 410,5 tūkst. tonų pieno, 4,2 proc. daugiau, palyginti su tuo pačiu laikotarpiu pernai. Superkamo pieno kiekis pradėjo augti išaugus pieno supirkimo kainoms, kurios pasiekė rekordines aukštumas. Tai gali paskatinti daugiau ūkininkų imtis pienininkystės veiklos.
Vaje, kokio grožio mūnytė… Taip ir norisi paglostyti.